Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Gyvenimas Lietuvoje yra kokybiškas, o žmonės – draugiški, sako filipinietė Amellia Šestilo. Tačiau Vilniuje gyvenanti moteris pastebi, kad šalyje dar trūksta mokančiųjų anglų kalbą bei į šią kalbą išverstų teisės aktų. „Norėdama įkurti verslą turėjau samdyti konsultantus, nes reikalingi teisės aktai į anglų kalbą neišversti. Su problemomis dėl to susidūriau ir migracijos tarnyboje“, – prisimena Amellia.
Prieš 5 metus į Lietuvą atvykusi dirbti anglų kalbos mokytoja, Amellia suprato, kad rinkai reikalingos anglų kalbos mokyklos. Taip filipinietei gimė mintis įkurti nuosavą verslą ir mokyti lietuvius anglų kalbos, atsirado jos vadovaujama „7 AM English“ akademija.
„Kai atvykau čia, buvo labai keista, jog kai reikėjo užpildyti dokumentus Migracijos skyriuje, darbuotojas paprašė tai padaryti lietuvių kalba, mat žmogus, kuris juos skaitys, angliškai nesupranta. Teko prašyti nepažįstamų žmonių, kad šie man padėtų. Manau, kad migracijos tarnybų darbuotojai turėtų mokėti užsienio kalbas, juk jie dirba su užsieniečiais“, – stebisi moteris.
Amellia sako, kad įkurti nuosavą verslą Lietuvoje jai sunku nebuvo. Tačiau viskas vyko sklandžiai todėl, jog moteris samdė konsultantus, padėjusius spręsti teisinius ir administracinius klausimus. „Kadangi esu užsienietė, neišmaniau vietinių įstatymų, o visi teisės aktai surašyti tik lietuvių kalba, be pagalbos išsivertusi nebūčiau“, – apie verslo pradžią pasakoja Amellia.
Džiaugiasi gyvenimo kokybe
Į Lietuvą iš Filipinų sostinės Manilos Amellia atvyko norėdama geriau pažinti savo vyro šalį ir jos kultūrą. Tačiau galiausiai nusprendė čia pasilikti, nes abiem patiko ramus ir kokybiškas gyvenimas. Moteris džiaugiasi gyvenimo kokybe ir mano, kad lietuviai čia jaustųsi kur kas geriau, jei jų požiūris būtų toks pozityvus kaip filipiniečių.
„Prieš tai gyvenome Maniloje ir Mumbajuje, miestuose, perpildytuose žmonių, kuriuose gyvenimas greitesnis. O Vilnius – žalias, neperpildytas dangoraižiais ir žmonėmis. Pasivaikščiojimas senamiesčiu – tarsi pasakų knygos puslapių vartymas: čia visuomet galima atrasti ką nors naujo, – džiaugiasi Amellia. – Viskas tikrai puiku, gal tik klientų aptarnavimo kokybė prasta“.
Lygindama Vilnių su Filipinų sostine Manila, Amellia šypsosi, kad mes nežinome, kas iš tiesų yra siaubingas eismas, transporto sąlygos. Pasak jos, Lietuvos sostinėje yra daugiau gyvenimo po darbo, tuo metu Maniloje labai daug laisvalaikio tenka praleisti transporto spūstyse.
Paklausta, kaip vietiniai priima imigrantus ir ko patys apie save kartais nežinome, moteris sako, kad lietuviai nėra pernelyg kalbūs, emocingi, kaip filipiniečiai, tačiau priešingai, nei dažnai mano patys, jie yra labai draugiški.
„Mitas yra ir tai, kad lietuviai šalti. Žmonės čia tikrai šilti ir nuoširdūs, – džiaugiasi Amellia. – Tačiau pastebėjau, kad kalbėdami apie save ar savo šalį, lietuviai pirmiausiai pabrėžia neigiamus dalykus. Filipinuose žmonės pirmiausiai išskiria pozityvius dalykus, net jei bendra situacija nėra labai gera“.
