į save panašias partneres, renkasi tie vyrai, kurie turi polinkį į narcisizmą. Labai gerai apie tai aprašė psichoterapeutas F.Rieman „Isterikui reikia partnerio..., kaip veidrodžio, kuriame jis nori matyti save matyti atspindėtą kaip vertą meilės, kad padidėtų jo labilus savo vertės jausmas. Jo narcisizmui, jo savimeilei reikia nuolatinio patvirtinimo; todėl jis lengvai pasiduoda meilikavimui, kuriuo pernelyg noriai tiki. Jam pirmiausiai reikia partnerio, kad šis patvirtintų jo žavesį, jo grožį, jo reikšmę ir kitus pranašumus. Jis linksta ir į narcisistinį partnerio pasirinkimą; bet ne iš baimės prieš priešingos lyties „visišką kitoniškumą“...,bet todėl, kad jis partneryje ieško to, kas panašiausią į jį patį, kad jis partneryje norėtų vėl atrasti ir mylėti save patį.“

su patirtimi, tik nuomonė kita. Manau, kad yra visokių tiek moterų, tiek vyrų. Su savo vyru poroje jau 20 metų. Esame visiškai skirtingi, tiek pagal išvaizdą, tiek pagal charakterį. Auginame 2 vaikus, sutariame kuo puikiausiai. Manau, kad priešingybės ir skirtumai traukia vienas kitą labiau, nei panašumai, čia kaip + ir -.

Gal prancuzai ir renkasi, lietuviai tai paprastesni, jie nesirenka sutinka praktiskai su betkuo, jei moteris parodo jiems demesi... Juokinga, bet taip jau yra, Lietuvoje vyrai yra drovus.