Kurčiųjų mąstymas skiriasi nuo girdinčių žmonių: jie mąsto konkrečiai, tiksliai, aiškiai, labai koncentruotai, „Žinių radijui“ pasakojo gestų kalbos vertėja Andželika Nikelė. Visgi vienas svarbiausių kurčiųjų kultūros skirtumų, pasak jos, - tik skirtinga kalba.
„Kurčiųjų kultūros svarbiausias elementas yra gestų kalba. Visa informacija, bendravimas eina per vizualumą. Jie vienas kito dėmesį atkreipia kitaip. Mes sušaukiam, jie patapšnoja per petį, jei stovi šalia šviesos jungiklio, jie išjungia ir įjungia jį. Jei yra toliau, patapšnoja koja per grindis, jaučiama vibracija ir kurčias asmuo tada atsisuka“, - laidoje „Žmogus žmogui“ pasakojo A. Nikelė.
Ji taip pat pažymi, kad kurtieji bendraudami žiūri vienas kitam į akis, nes kitaip komunikacija yra neįmanoma, kai girdintieji gali bendraudami ir tuo pačiu, pavyzdžiui, dar ir laikraščius skaityti.
A. Nikelė įsitikinusi, kad, kai kurčias vaikas ateina į šeimą, tai reikia priimti kaip dovaną ir galimybę išmokti gestų kalbos, tačiau kol kas tenka pripažinti, kad labai nedaug tėvų išmoksta šios kalbos vardan savo vaikų.
„Kai gimsta kurčias vaikas, tėvams būna atmetimo reakcija – jie nenori pripažinti, kad jų vaikas yra ne toks, kokio jie norėjo. (...) Yra tėvų, kurie ir draudžia gestų kalbą, ignoruoja, kad jis yra kurčias, ir bando visaip apeiti šitą klausimą“,- kalbėjo gestų kalbos vertėja.
Pasak A. Nikelės, anksčiau ar vėliau kurčias vaikas vis tiek prisijungs prie kurčiųjų bendruomenės, susidomės savo paties kultūra, kas jam yra natūralu.
Jos teigimu, girdinčiajam įsilieti į kurčiųjų bendruomenę nesunku, jei jis tai daro nuoširdžiai ir su taktu:
„Kai mes būname taktiški ir žmoniški, ta kultūra labai noriai priima ir tu nesijauti kažkoks kitoks ar jie tau neatrodo kažkokie kitokie, šitas dalykas ištirpsta. Jeigu tu ateini nuoširdžiai, žmogiškai ir taktiškai, suprasdamas tam tikrus tos kultūros subtilumus, tai viskas yra puiku – nėra jokios sienos tarp šių dviejų kultūrų“,- kalbėjo A. Nikelė.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
