Šiuolaikinėms 40-65 metų amžiaus moterims, kurios savo gyvenimą paskyrė karjerai ir šeimai, reikia iš naujo permąstyti savo gyvenimą
Senti – nelengva niekam. Vis dėlto, kaip rodo keletas atliktų tyrimų, šis procesas ypač sunkus visiems žmonėms, ir ypač „kūdikių gimdymo bumo“ laikotarpio moterims (tai yra, gimusioms laikotarpiu nuo 1945 iki 1975 metų). Prieš keturis metus leidinyje „American Sociological Review“ paskelbti tyrimo duomenys rodo, kad ši amerikiečių karta, kuri sudaro ketvirtadalį JAV gyventojų, jaučia didelę depresiją ir yra nepatenkinta gyvenimu, negu jaunesni ar vyresni jų tautiečiai. Stebėtinas, tačiau tikras faktas.
Tą patvirtina, beje, ir savižudybių skaičius. Ligų kontrolės ir profilaktikos centrų duomenimis per laikotarpį nuo 1994 iki 2004 metų 45-54 metų amžiaus grupėje jis padidėjo 20 procentų. Pasirodė, kad moterų tarpe šis rodiklis yra dar didesnis – 31 procentas.
Nepaisant to, savižudybė – ne vienintelis būdas, kurį naudoja depresijos kamuojamos moterys . Dauguma pradeda vartoti narkotikus. Nacionalinio sveikatos apsaugos instituto turimais duomenimis nuo 2002 iki 2011 metų narkotines medžiagas vartojančių 50 -59 metų amžiaus žmonių skaičius patrigubėjo. Bet kaip paaiškinti tai, kad šios moterys, kurios gali pasigirti puikiu išsilavinimu, karjera ir galimybe naudotis geriausiomis medicininėmis paslaugomis, jaučia tokią depresiją? Nors ekspertai iki šiol nėra visiškai tikri dėl atsakymo į šį klausimą, daugelis iš jų laiko, kad pagrindinis kaltininkas yra stresas. Kita dažniausiai minima priežastis – tai niekada taip ir neišsipildžiusios viltys ir svajonės. Kaip sako pats kartos pavadinimas, jos atstovai gimė tais laikais, kada viskas klostėsi tiesiog puikiai. Išvydę šį pasaulį tais ekonomikos pakilimo laikais jie puoselėjo didelius ateities planus, kurie neretai būdavo paprasčiausiai neįgyvendinami dėl didelio žmonių skaičiaus, atsiradusio rinkoje tuo pačiu metu. Tokiu būdu, daugeliui teko tenkintis mažesniu, negu tikėjosi. Tad frustracija (nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, įgyvendinti tikslą ar įveikti sunkumus) graužia žmogų iš vidaus ir sukelia depresiją.
Be to, moterys patiria ypač didelį spaudimą. Daugelis šios kartos, atsiradusios po antrosios feminizmo bangos, atstovių norėjo suderinti laimingą šeimyninį gyvenimą su puikia karjera. Bet ką daryti, kai pensija vis artėja, o vaikai pradėjo gyventi atskirai? Būtent čia slypi pagrindinė šių moterų problema – tai pats problemos branduolys, dažniausiai sukeliantis depresiją. Iš naujo permąstyti savo gyvenimą ir asmenybę, rasti naują tikslą – šie dalykai niekada nebūna lengvi. Ankstesnės moterų kartos to nejautė taip skausmingai, nes jos jau žinojo, ką reiškia nedirbti. Šie sunkumai atsispindi visoje visuomenėje. „Kūdikių gimdymo bumo“ vaikai gali naujai apmąstyti senatvę, kaip savo laikais jie naujai pažvelgė į jaunystę.
Interviu su Monrealio universiteto sociologijos profesoriumi Žaku Hameliu (Jacques Hamel).
„Atlantico“: Kaip paaiškinti tą faktą, kad šios kartos atstovai jaučia didesnę depresiją, nors ir gali pasigirti geriau apsirūpinę darbu ir turtu, kaip rodo 2011 metų birželį paskelbti kartų nelygybės tyrimo, kurį atliko Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas, duomenys?
Žakas Hamelis: reikia nubrėžti ribą tarp „kūdikių gimdymo bumo“ kartos pirmosios (1945-1950 metai) ir antrosios (nuo 1955 iki septintojo dešimtmečio pradžios) bangos. Šiandieninis depresijos fenomenas pirmiausia yra būdingas antrosios bangos atstovams. Jie puikiai pasinaudojo pasiekimais mokslo ir švietimo srityje, tačiau juose įsikūnijusios viltys pavirto į dulkes per pirmąją naftos krizę. Po laimingos vaikystės jiems teko ieškoti savo vietos visuomenėje, kuri labai stipriai skyrėsi nuo tos, kuri buvo Šlovingojo trisdešimtmečio epochoje. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje jiems teko susidurti su nestabiliu užimtumu, nedarbu. Priežasčių nerimauti buvo daugiau negu reikia, ir perėjimas nuo galimo socialinio pakilimo prie sunkumais nusėto gyvenimo kelio paliko savo pėdsakus. Prieš mus užsidarė maloniai kvepiančio sodo vartai, kur viskas atrodė įmanoma.
- Be to, ši depresija stipriau smogė moterims nei vyrams. Ar jūs galite tai paaiškinti? Kai kurie mokslininkai sieja šį faktą su tuo, kad šios moterys, kurios atėjo į šį pasaulį laikotarpiu nuo 1945 iki 1975 metų, tai yra, po antrosios feminizmo bangos, norėjo suderinti šeimyninį gyvenimą su puikia karjera, bet dabar artėja prie pensinio amžiaus, o jų vaikai paliko tėvų namus.
- Pirmosios „kūdikių gimdymo bumo“ kartos moterys masiškai ėmė integruotis į visuomenę. Rezultatas buvo tas, kad joms teko suderinti darbą su šeima, orientuojantis į jų lyties liberalizavimą (feministinės srovės) savo pačių nepriklausomumo garantijai. Nepaisant to, jos susidūrė su diskriminacija darbo rinkoje: jos neturėjo tų pačių teisių ir atlyginimų, kaip vyrai, ir tokia padėtis išlieka iki šiol. Reikia taip pat suprasti, kad dauguma amerikiečių šeimų gyvena periferijoje, o tai visiškai nepalengvina moters dalios buityje. Joms tenka rūpintis vaikais ir namais, visą laiką važinėti automobiliu ... ir kaip ir anksčiau dirbti. Visa tai išvargina žmogų ir sukelia depresiją.
- Daug kas sako, kad ši karta pavogė jų vaikų gyvenimą ir kad jos atstovai turėjo viską. Gal būt, jie – paprasčiausiai „išlepinti vaikai“? - Kartu su „kūdikių gimdymo bumu“ atsirado sąvoka „vaikas karalius“. Žmonės išgyveno karo baisumus, šeimų išsiskyrimą. Vaikai žmonėms tapo vilties įsikūnijimu. Tėvai norėjo suteikti jiems maksimumą galimybių. Jie investavo pinigus į vaikų mokymą, kad jie galėtų padaryti karjerą. Po 1981 metų krizės šie „vaikai karaliai“ patyrė nusivylimą. Gal būt, jų vaikystė ir buvo be rūpesčių, tačiau rūsti tikrovė vis tik užklupo juos.
