„Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė papasakojo apie tai kas yra skrandžio gripas, kaip atskirti jį nuo apsinuodijimo maistu, kokie simptomai yra būdingi, koks gydymas tinkamiausias bei kaip apsisaugoti nuo šios nemalonios infekcijos.
Skrandžio gripas ir apsinuodijimas maistu gali pasireikšti panašiais simptomais, tačiau svarbu žinoti, jog jų priežastys ir ligos vystymosi trukmė yra skirtingos:
Skrandžio gripas paprastai sukeliamas virusų, tokių kaip rotavirusas, norovirusas ar adenovirusas. Liga dažniausiai pasireiškia po kontakto su užkrėstu asmeniu ar užkrėstais daiktais. Virusas gali plisti per seiles, rankų paviršius ar maistą. Skrandžio gripo simptomai paprastai pasireiškia praėjus 1–2 dienoms po užsikrėtimo.
„Apsinuodijimas maistu dažniausiai kyla dėl bakterijų, parazitų ar toksinų, esančių netinkamai paruoštame arba sugadintame maiste. Simptomai gali pasireikšti per kelias valandas po valgymo, ypač jei maistas buvo užterštas. Apsinuodijimo maistu simptomai dažniausiai būna staigūs ir greitai atsirandantys po pavalgymo“, – priduria vaistininkė.
Dažniausi skrandžio gripo simptomai
Skrandžio gripas gali pasireikšti įvairaus stiprumo simptomais, kurie gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Pagrindiniai simptomai yra šie:
-Vėmimas ir pykinimas – vieni iš pirmųjų simptomų, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
-Viduriavimas – dažnai skystas ir dažnas tuštinimasis. Dažniau pasitaiko nei apsinuodijimo maistu atveju.
-Lengvas karščiavimas – temperatūra dažnai būna apie 37,5–38 °C, tačiau gali kilti aukščiau, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.
-Skrandžio ir pilvo skausmai – gali atsirasti dėl skrandžio spazmų ar padidėjusio skrandžio rūgštingumo.
-Galvos skausmas ir bendras silpnumas – dažnai pasireiškia dėl dehidratacijos ir mineralų trūkumo organizme.
-Prakaitavimas – dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu ar kitais simptomais.
Svarbu pastebėti, kad vaikams, kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms skrandžio gripas gali būti pavojingas dėl didelės dehidratacijos rizikos, todėl būtina atidžiai stebėti jų būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasak I. Sauserytės, nors daugeliu atvejų skrandžio gripas gali būti gydomas namuose, yra tam tikros situacijos, kai būtina kreiptis į gydytoją:
-Jei vemiate ar viduriuojate ilgiau nei 24 valandas, ypač jei skysčių vartojimas nesumažina simptomų.
-Jei išmatose ar vėmaluose yra kraujo.
-Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas arba yra aukštesnis nei 39 °C.
-Jei atsiranda dehidratacijos požymių, tokių kaip sausos lūpos, stiprus troškulys, retesnis šlapinimasis, sausos akys.
-Jei kūdikiai ar vaikai atsisako gerti skysčius ar negeria daugiau nei 6 valandas, taip pat jei jie viduriuoja ar vemia ilgiau nei 12 valandų.
-Jei yra stiprūs pilvo skausmai, kurie nepraeina ar yra sunkiai pakeliami.
-Jei pasireiškia pūlingos ar kraujingos išmatos.
Skrandžio gripo gydymas
„Gydant skrandžio gripą svarbiausia yra išvengti dehidratacijos, todėl reikėtų ypač rūpintis skysčių ir elektrolitų atstatymu.
-Rehidratacija. Skysčių atstatymas yra pagrindinis gydymo principas. Rekomenduojama gerti specialius rehidratacinius tirpalus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Jie atkuria ne tik skysčių, bet ir elektrolitų pusiausvyrą, kuri svarbi palaikant normalią organizmo veiklą. Venkite vien tik vandens, sultinių ar saldintų arbatų, nes jose nėra reikiamų mineralų ir elektrolitų.
-Gerųjų bakterijų (probiotikų) vartojimas. Probiotikai padeda atkurti sveiką žarnyno mikroflorą ir gali sutrumpinti ligos trukmę. Probiotikai ypač rekomenduojami vaikams nuo dvejų metų amžiaus, tačiau prieš vartojimą būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
-Radiosmektito vartojimas. Tai specialus preparatas, kuris padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas ir mažina viduriavimo riziką. Jį galima vartoti viduriuojant, tačiau taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš naudojant.
-Dietos pritaikymas. Svarbu rinktis švelnų ir lengvai virškinamą maistą. Tinka virti ryžiai, bulvės, liesa mėsa, džiūvėsiai ar natūralus jogurtas. Reikėtų vengti riebaus, kepto, rūkyto maisto, kuris gali apsunkinti virškinimo sistemą. Probiotikus rekomenduojama vartoti dar bent savaitę po pasveikimo, kad žarnynas galėtų atsigauti.
-Vaistai nuo vėmimo ar viduriavimo. Gydytojai nerekomenduoja vartoti vaistų, stabdančių vėmimą ar viduriavimą, nes šie procesai padeda organizmui pašalinti virusus ir bakterijas. Antibiotikai taip pat yra netinkami gydant skrandžio gripą, nes virusinės infekcijos negali būti gydomos šiais vaistais“, – pasakoja I. Suaserytė.
Kaip apsisaugoti nuo skrandžio gripo?
Geriausias būdas išvengti skrandžio gripo – laikytis griežtos higienos:
-Rankų plovimas. Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas po kontakto su kitais žmonėmis, prieš valgį ir po naudojimosi tualetu. Geriausia naudoti muilą ir šiltą vandenį, nes alkoholiniai dezinfekantai ne visada efektyviai sunaikina norovirusus.
-Vaisių ir daržovių plovimas. Prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu.
-Paviršių valymas ir dezinfekavimas. Dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, stalus, žaislus) būtina reguliariai dezinfekuoti. Geriausia naudoti valymo priemones su chloro junginiais, kurie veiksmingai naikina virusus.
-Užkrėstų daiktų tvarkymas. Jei šeimos narys serga skrandžio gripu, rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius, indus, stalo įrankius ir asmeninės higienos priemones. Užkrėstą patalynę ir drabužius reikia skalbti karštame vandenyje, o po skalbimo išlyginti karštu lygintuvu.
-Vėdinkite patalpas. Dažnai vėdinkite patalpas, ypač kai šeimoje yra sergančių asmenų, kad būtų sumažintas virusų kaupimasis ore.
