Nors dirgliosios žarnos sindromas nėra priskiriamas psichiatrinių ligų grupei, emociniai veiksniai, tokie kaip stresas ar nerimas, gali žymiai paveikti šios ligos simptomų intensyvumą.
Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė Santaros klinikų „Youtube“ kanalo laidoje „Dirgliosios žarnos sindromas“ papasakojo apie dirgliosios žarnos sindromo simptomus bei gydymą.
Pagrindiniai dirgliosios žarnos sindromo simptomai
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai dažniausiai vystosi lėtai ir nebūtinai visi pasireiškia tuo pačiu metu. Pagrindiniai simptomai yra šie:
- Pilvo skausmas;
- Pilvo pūtimas;
- Viduriavimas;
- Vidurių užkietėjimas (arba šių dviejų simptomų kaitaliojimasis);
- Gleivės išmatose.
„Šie simptomai dažnai palengvėja po išsituštinimo. Esminio skirtumo tarp lyčių ar amžiaus grupių nėra, tačiau vyresniems pacientams gali būti sunkiau diferencijuoti simptomus“, – aiškina G. Milaknytė.
Vieno konkretaus šios ligos sukėlėjo nėra. Mokslininkai išskiria keletą veiksnių, kurie gali turėti įtakos sindromo atsiradimui ar paūmėjimui:
- Žarnyno mikrobiotos pokyčiai;
- Persirgtos infekcinės ligos (virusinės ar bakterinės);
- Stresinės situacijos;
- Ilgalaikis nuovargis ir lėtinis stresas;
- Nerimo sindromas, depresija ar kiti psichiatriniai sutrikimai.
Be to, tam tikros situacijos, pavyzdžiui, kelionės, vietos pakeitimas ar staigūs mitybos įpročių pokyčiai gali paūminti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Dažnai žmonės, keliaudami į užsienį, susiduria su virškinimo problemomis, kurios gali būti susijusios su šia būkle.
Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą svarbu atsižvelgti į paciento anamnezę, klinikinius simptomus ir atlikti tam tikrus tyrimus, siekiant atmesti kitas rimtesnes ligas.
Klastingos žarnyno ligos nustatymas
„Pirmiausia reikia atsižvelgti į paciento amžių, gyvenimo būdą ir streso lygį. Gydytojas išsamiai klausinėja apie paciento stresines situacijas, ankstesnį antibiotikų vartojimą ir mitybos įpročius.
Jei paciento šeimoje yra storosios žarnos vėžio atvejų, pacientas patiria nepaaiškinamą svorio kritimą, anemiją ar kraujavimą su išmatomis, būtina atlikti papildomus tyrimus.
Tokiu atveju dirgliosios žarnos sindromo diagnozė gali būti atmesta, nes šie simptomai gali rodyti rimtesnes ligas“, – teigia gydytoja.
Jei kyla abejonių dėl diagnozės, gali būti atliekami tyrimai, tokie kaip kolonoskopija arba kiti žarnyno tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas.
Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudingi, norint nustatyti anemiją ar kitus biologinius pakitimus, kurie galėtų rodyti rimtesnę patologiją.
Dirgliosios žarnos sindromo diagnozė gali būti patvirtinta, jei simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, tęsiasi mažiausiai tris mėnesius.
Jei simptomai pasireiškia bent kartą per savaitę ir yra kartu su kitais būdingais požymiais, galima įtarti dirgliosios žarnos sindromą.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas
Pasak G. Milaknytės, dirgliosios žarnos sindromo gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį.
Medikamentinis gydymas:
- Spazmolitikai, skiriami, jei pacientas jaučia pilvo pūtimą;
- Viduriavimo kontrolės vaistai skiriami, jei pagrindinis simptomas yra viduriavimas;
- Laisvinamieji vaistai skiriami, jei dominuoja vidurių užkietėjimas;
- Probiotikai rekomenduojami, nes gali padėti atkurti normalią žarnyno mikrobiotą ir sumažinti simptomus.
Nemekikamentinis gydymas:
- Mitybos korekcija – svarbu vengti maisto produktų, kurie gali sukelti simptomus, pavyzdžiui, angliavandenių, fruktozės, gliukozės ir glitimo;
- Rekomenduojamas kasdienis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, joga, kardio treniruotės, jėgos pratimai;
- Labai svarbu sumažinti stresą per meditaciją, bėgiojimą, piešimą ar kitas veiklas, kurios padeda pacientui atsipalaiduoti. Jei streso valdymas savarankiškai nėra efektyvus, galima apsvarstyti psichoterapiją ar hipnoterapiją.
„Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė liga, kuri neišgydoma, tačiau galima pasiekti remisiją – simptomų sumažėjimą arba išnykimą. Ligos simptomai gali atsinaujinti esant stresinėms situacijoms, tačiau svarbu žinoti, kaip juos kontroliuoti.
Paciento gyvenimo kokybė gali stipriai pablogėti dėl dirgliosios žarnos sindromo. Dėl dažno viduriavimo pacientai gali nuolat ieškoti artimiausio tualeto, o pilvo pūtimas gali sukelti diskomfortą dėvint drabužius.
Šie simptomai gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, todėl labai svarbu rasti veiksmingus būdus juos valdyti. Kiekvienam pacientui gali prireikti individualizuoto gydymo plano, atsižvelgiant į jų simptomus ir gyvenimo būdą“, – įspėja gydytoja.
Visą Santaros klinikų laidą „Dirgliosios žarnos sindromas“ žiūrėkite žemiau:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
