Estetinės medicinos ir dermatologijos klinika „Grožio pasaulis“ pasidalino, kaip laiku atpažinti odos vėžį ir kada kreiptis pas specialistą.
Stebėkite savo apgamus
„Viena agresyviausių odos vėžio formų yra melanoma. Vienas svarbiausių gydytojo uždavinių – melanomą diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Tada pacientas gali tikėtis gerų gydymo rezultatų.
Pastebėjus, kad keičiasi apgamo forma, dydis ar spalva arba apgamas kraujuoja, jį peršti, yra šašelių, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, oda aplink apgamą parausta, niežti, dilgčioja, būtina nedelsiant kreiptis į dermatologą. Gydytojo apžiūra būtina ir tuomet, kai daugiau kaip 2 mėn. negyja žaizdelė“, – rašoma pranešime.
Atkreipkite dėmesį ir į mažiau visuomenei žinomą ligą
Kai kalbama apie odos vėžį, didžioji dalis mūsų pirmiausia pagalvoja apie melanomą. Tai pats pavojingiausias odos vėžio tipas, kasmet vien Lietuvoje nusinešantis per 100 gyvybių, tačiau anaiptol ne vienintelis ir ne dažniausias.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas Ignas Karnas anksčiau tv3.lt pasakojo, kad reikia atkreipia dėmesį į kitą kur kas mažiau plačiai visuomenei žinomą, bet dažniau gydytojų diagnozuojamą piktybinę odos ligą – bazaliomą.
Kas trečias gyventojas patiria riziką susirgti bazalioma
Pasak gydytojo I. Karno, statistiškai būtent bazalioma, medicinoje vadinama bazoląsteline odos karcinoma, yra dažniausiai diagnozuojamas odos vėžinis susirgimas. Remiantis skaičiavimais, daromos prielaidos, kad šio tipo vėžys per gyvenimą išsivystys apytikriai kas trečiam vyrui (33–39 %) ir kas ketvirtai moteriai (23–28 %).
„Bazalioma išsivysto iš epidermio bazinių ląstelių, kai, įvykus pakitimams, jos ima nekontroliuojamai daugintis. Nors statistiškai šis odos vėžys išsivysto dažniau nei melanoma, palyginti su kitomis odos vėžio formomis, bazoląstelinė karcinoma vystosi lėtai, daug rečiau metastazuoja (plinta į kitus organus), todėl ir jos prognozė, lyginant su kitais piktybiniais odos navikais, yra geresnė. Nepaisant to, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo, bazalioma gali sukelti rimtų sveikatos problemų“, – sakė galvos ir kaklo chirurgas-onkologas I. Karnas.
Gydytojo teigimu, augdama bazalioma gali pažeisti ne tik gilesnius odos sluoksnius, bet ir raumenis, kaulus, kitas šalia esančias audinių struktūras. Dėl to uždelstos ir pažengusios bazaliomos gydymas yra sudėtingas ir pačiam pacientui sunkus procesas.
Didžiausias rizikos veiksnys – UV spinduliai
Kaip ir kitų vėžinių odos ligų atvejais, pagrindiniai rizikos veiksniai išsivystyti bazaliomai siejami su pavojingais saulės spinduliais. Žinoma, kad didžiausią neigiamą įtaką daro B spektro ultravioletiniai spinduliai, kuriuos skleidžia saulė, taip pat soliariumo lempos. Būtent šie spinduliai skatina pakitimus odos ląstelėse.
Moksliniai tyrimai rodo, kad bazalioma dažniau suserga vyrai, taip pat šviesios odos ir akių žmonės, Šiaurės Europos gyventojai, kurių oda ne taip linkusi įdegti. Taip pat žinoma, kad tam neabejotinai įtakos turi ir genetiniai veiksniai.
Gydytojas I. Karnas pasakojo, kad, net 70 proc. bazaliomos atvejų aptinkama galvos ir kaklo srityse. „Tai paaiškinti nesunku – kadangi pagrindinis rizikos veiksnys išsivystyti odos vėžiui yra žalingi saulės spinduliai, bazalioma dažniausiai atsiranda būtent tose odos srityse, kurios mažiausiai apsaugotos nuo saulės spindulių. Įprastai juk veido ir galvos nedengiame drabužiais“, – sakė gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas I. Karnas.
Ilgai negyjanti žaizdelė gali būti piktybinės ligos pranašas
„Dažniausiai bazalioma aptinkama tuomet, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl ilgą laiką negyjančios odos žaizdelės. Įprastai bazoląstelinei karcinomai būdinga negyjanti odos žaizdelė su centre susiformavusiu šašu, pasitaikančiu kraujavimu.
Kartais darinys būna labiau panašus į randą, nors ta vieta anksčiau nebuvo pažeista, su iškilusiais kraštais, įdubimu centre. Ypač sunku pastebėti mažą bazoląstelinę karcinomą – matosi tik kiek paryškėjusios kraujagyslės, paraudimas“, – pasakojo I. Karnas.
Pasak gydytojo, bazaliomą galima įtarti tuomet, kai odoje atsiradusi žaizdelė negyja ilgiau kaip 3–4 savaites. Deja, bet turint omenyje, kad bazalioma auga palyginti lėtai, žmonės į nedidelį darinį ilgai nekreipia dėmesio, sunerimsta tik tuomet, kai jis tampa pastebimai didelis ir ima kelti problemų.