Viską pakeitė vienas vizitas pas šeimos gydytoją. Nors ir mergaitės mama neįtarė nieko blogo, tačiau vesdama apžiūrai jaunesnį sūnų pas gydytojus, nusprendė pasiimti kartu ir dukrą. Dėl viso pikto.
„Pastebėjau, kad šiek tiek pakito spalva akytės, rainelės. Jos šiaip akys mėlynos, bet kairė akytė, kaip ir gelstelėjo. Aš atkreipiau dėmesį. Galvojau: „Oi, čia išskirtinumas“, kaip būna žmonės su skirtingom akim.
Galvojau, kad gal toks bruožas tiesiog bėgant laikui išryškėjo. Neskubėdama vedžiau Emilijos brolį Jokūbą pas daktarus ir galvoju prie to pačio ir Emiliją pasiimsiu. Gal vis tiek nepaliksi taip nežinioj“, – portalui tv3.lt pasakoja mergaitės mama Dovilė.
Diagnozė – piktybinis navikas
Po apžiūros mergaitę nusiuntė pas medikus į Klaipėdą. Klaipėdoje buvo konstatuota, jog mergaitė jau kurį laiką nemato viena akimi. To priežastis – navikas. Jis mergaitės akyje mezgėsi jau maždaug antrus metus.
„Pasižiūrėjo ir man iškart pasakė, kad ji nemato kaire akimi. Man jau buvo kažkoks šokas: sveikas vaikas, viskas tvarkoje ir šitokia žinia. Prie to pačio pasakė, kad auglys, nes taip nebūna, kad tiesiog nemato. Sako, augliukas kažkoks turi būti. Mums davė siuntimą į Kauno klinikas ir kitą dieną nuvykau.
Apžiūrėjo viską su aparatais. Pasakė, kad yra auglys. Gal nebuvo 1 cm, bet kaip akyje, tikrai nemažas“, – atvirauja pašnekovė.
Magnetiniam rezonansui savo dukrą moteris užregistravo iškart, tačiau vizitas buvo paskirtas po trijų savaičių, tačiau priartėjus vizitui Emilija apsirgo ir viskas nusitęsė dar mėnesiui.
„Kol laukėm buvo visokių minčių ir ieškojimų. Mano vyras yra užsienyje, todėl aš kaip ir viena esu. Kai vienas sėdi namuose, tai visokios mintys blogos ir neblogos, ieškai internete ir randi visokių baisumų“, – apie pirmąsias nežinios dienas pasakoja mama.
Kauno klinikose Emilijai buvo padarytas magnetinis rezonansas. Jos diagnozė buvo retinoblastoma – piktybinis akies navikas arba akies vėžys. Lietuvoje specialaus gydymo nėra. Vienintelė išeitis – sisteminė chemoterapija. Ji naikina ir auglį, bet tuo pačiu ir veikia visą kūną.
„Viskas buvo gražu, gyvenom. Emilija nieko nesakė. Daktarai sakė, kad auglys akyje buvo jau porą metų. Ačiū Dievui, kad nieko daugiau neatsitiko ir kad neišplito į smegenis ar kitą akį. Pati ji nesiskundė, nes tikriausiai jai atrodė normalu taip matyt. O dabar ji maždaug žino, kas vyksta, mes pastoviai gydomės – tai vaistukai, tai kraujukai, tai tas.
Jau ir pasakoju jai pačiai, kad ji žinotų, kas ir kaip. Ji pati man dabar sako, kad reikia gydytis ir pas ją gyvena akytėje blogas babaužiukas, jisai neleidžia jai matyti ir jį reikia išvaryti lauk. Tai ji kažkaip priima viską. Aišku, sunku pastoviai to adatos ir panašiai, bet ji kažkiek supranta“, – mergaitės nuovokumu dalinasi mama.
Išeitis – brangus gydymas
Daugiausiai vilčių teikiantis gydymas yra Šveicarijoje. Nors pačias gydymo išlaidas padengs valstybė, tačiau jis Dovilės šeimai išlieka dideliu finansiniu iššūkiu. Šeimai teks padengti visas pragyvenimo ir kelionių išlaidas, o tai jiems yra ganėtinai sunku, nes gyvena nuo algos iki algos.
„Kiek kalbėjau su kitomis mamomis sakė, kad tikrai nemaži pinigai. Ypač žiūrint į tai, kad gydymas trunka apie du metus ir yra pastovus važinėjimas, ir pastovus skraidymas. Žinau, kas kiekvieną mėnesį skraido, bet yra ir tų, kurie kas dvi savaites. Sumos susidaro kosminės, dėl to ir kreipiuosi į visus norėdama išgelbėti mergytę, nes kito pasirinkimo neturiu“, – apgailestauja Dovilė.
Kol kas Emilijai buvo atlikta viena chemoterapijos procedūra, nors buvo numatytos trys. Po chemoterapijos mergaitę pykino, ji jautėsi blogai, verkė, bet praėjus šiek tiek daugiau nei savaitei mergaitė vėl jaučiasi geriau. Tačiau labiausiai mergytė išgyvena plaukų netektį. Ji suirzusi ir vengia žvelgti į savo atvaizdą veidrodyje.
„Ji sakė, kaip ilgai augino tuos plaukus. Aš net nežinojau, kaip jai paaiškinti. Bandžiau sakyti, kad lygiai taip pat kaip dantukai – krenta ir plaukučiai. Jie ataugs, o dabar juos duosim fėjai. Jai skaudu. Kai nukirpom, ji net nežiūrėjo į veidrodį. Verkė atsisėdus. Net ir dabar ji vengia į save žiūrėti. Visąlaik su kepure ir stengiasi niekam nerodyti. Na, bet pamažu susitaikys“, – skaudžiais mergaitės išgyvenimais dalinasi jos mama Dovilė.
Be bilieto atgal
Šveicarijoje Emilija bus apžiūrėta iš naujo. Gydymui naudojama tokia pati chemija, kaip čia, tik ten leidžiama į patį naviką, kad jį greičiau sunaikintų.
Pirmadienį Dovilė su Emilija lankėsi Kauno klinikose. Tuomet buvo daroma Emilijos akies nuotrauka. Gydytoja pastebėjo, kad galbūt buvo kaltas fotografavimo kampas, tačiau navikas atrodo šiek tiek sumažėjęs.
Pirmasis vizitas Šveicarijoje numatytas birželio 14 dieną. Kiek laiko truks vizitas, Dovilė nežino. Pasak jos, tai labai individualus dalykas, todėl Šveicarijoje bus tiek, kiek reikės. Iš nuogirdų žinoma, kad pirmasis vizitas gali trukti ir dvi savaites, o vienos viešnagės paros kaina yra 130 eurų.
„Turim bilietą nusipirkę pirmyn, išskrisim, o paskui jau, kai žinosim, kad viskas gerai, pirksim bilietus atgal. Kokia suma tada bus, tai jau tokia. Gyventi ten irgi nesinori, kad tuos pinigėlius ištaškyt“, – šypsosi mama.
Jeigu norite prisidėti prie mažosios Emilijos gydymo, tai padaryti galite šiais būdais: Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625 Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, Paskirtis – Emilijai Butkeviciūtei Įmonės kodas: 302288579 Swedbank AB Banko kodas 73000 BIC – HABALT22 Iniciatyvą galima palaikyti ir pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą: [email protected]
