Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje skiepijimo schemą sudarys trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. amžiaus kūdikiai (gimę 2018 m. gegužės 1 d. ar vėliau), antrąją – 4 mėn., trečiąją – 12–15 mėn. amžiaus vaikai.
Tokia skiepijimo schema pasirinkta vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis: mažiausių vaikų didžiausia rizika susirgti šia liga ankstyvame amžiuje.
Vaikų iki 1 metų sergamumas meningokokine infekcija yra didžiausias iš visų amžiaus grupių. Vakcinos specialiosiose charakteristikose nurodyta, jog B tipo meningokokinės infekcijos vakcina gali būti skiepijama kartu su kitomis skiepijimų kalendoriaus vakcinomis (difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, pneumokokinės infekcijos).
Karščiavimas po skiepų – normali reakcija į vakciną. Karščiavimas – tai tikėtina organizmo reakcija į vakcinos antigeną. Siekiant sumažinti karščiavimo po skiepijimo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina riziką, skiepijimo metu, arba kaip įmanoma greičiau paskiepijus, yra skiriamas paracetamolis.
Labai svarbu žinoti, kad paracetamolis turi būti skiriamas skiepijant MenB vakciną kartu su kitomis vakcinomis, net jeigu kūdikis nekarščiuoja.
Primename, kad visais atvejais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Paaiškino, kaip nesupainioti ligų
tv3.lt habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis yra pasakojęs, kaip atskirti meningokokinę infekciją nuo kitų ligų.
Pasiteiravus, kaip suprasti, kad vaiką užklupo būtent ši liga, o ne įprastas peršalimas, profesorius išsamiai paaiškino.
„Jeigu vaikas negaluoja, karščiuoja, o jūs davėte karštį mažinančių vaistų, tačiau būklė nesikeičia, situacija negerėja, reikia sunerimti.
Tai vienas iš signalų, kad būtina kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė tampa svarbi. Nepamirškite, kad ant kūno atsiradę bėrimai yra ženklas, kad liga jau pažengusi.
Tai reiškia, kad kraujagyslių pralaidumas sutrikęs, o krešumo sistema – sugriuvusi, kraujas nebekreša.
Jei taškeliai susidaro ant kūno, tai reiškia, kad jų gali būti ir gyvybiškai svarbiuose organuose – antinkščiuose, smegenyse, vidaus organuose.
Pirmos šešios valandos yra svarbiausios, nes būtent jos nulemia tolimesnę ligos eigą.
Pernai mirė 11 žmonių
Per pastaruosius dešimt metų nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje mirė 61 žmogus. Pernai mirė 11 šalies gyventojų, iš jų – penki vaikai iki 5 metų.
Šiais metais meningokokine infekcija jau susirgo 17 žmonių, liga nusinešė dvi gyvybes – mirė pusantrų ir trejų metų vaikai.
Kasmet šia liga suserga nuo 50 iki 89 žmonių, dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.
Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.
Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas.
Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai.
Vakciną nuo meningokokinės infekcijos į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė, Airija ir Italija.
