„Dažnai pagalvoju: kam aš reikalinga ir kodėl atėjau į šį pasaulį? Mama man sakė: „sužinojusi, kad gimė mergaitė, norėjau už kojų – ir į sieną.“ Paskui ji pamatė, kad verkiu po tokių jos žodžių ir pasitaisė, sakydama „kad nevargčiau vargo“, nes, anot jos, moteris gyvenime vargsta.
Man tie žodžiai niekada neužsimiršo. Žinau, kad mama mane myli, bet myli savotiškai. Nerandame to artumo kaip mama ir dukra, o man jo visada reikėjo... Iš pradžių gyvenau dėl mamos, paskui – dėl vyro. Tačiau nuo smurtaujančio vyro prieš septynerius metus pabėgau... Jaučiu, kad savo gyvenime nieko negaliu pakeisti, nes savo mamai visada liksiu kvailelė“, – kalbėjo Gražina.
Namuose – nuolatinis smurtas
Moteris pasakoja, kad šeimoje ji augo kartu su dviem broliais, kurie ją nuolat mušdavo. Mergaitė gaudavo lupti ir nuo tėčio.
„Mano mama matydavo tik darbą – mes, trys vaikai, būdavome užrakinti namie. Nepaisant to, kad mane broliai mušdavo, aš į mamos širdį neprisibelsdavau. Jeigu aš pasakydavau, kad mane mušė, dėl to dar labiau kentėdavau, nes mama nesuprasdavo, kaip galiu skųstis. Aš nesu pavydi, žinau, kad mama visus vaikus turi mylėti vienodai, bet broliai visuomet būdavo kitoje vietoje.
Mane mušdavo ir brolis, ir tėtis. Jie sakydavo taip: „jei esu mergaitė, tai ir kalė“. Vasarą gyvendavau pas močiutę, kad negaučiau lupti, nes namie mane mušdavo kasdien. Jeigu tėtis po nakties pamatydavo, kad mano lova šlapia, mušdavo. Mama užstodavo, bet ji pati gaudavo lupti nuo tėčio“, – pasakoja pašnekovė.
Gavo smurtaujantį vyrą
Kadangi Gražinos gyvenimas tėvų namuose panašėjo į pragarą, ji norėjo kuo greičiau iš ten ištrūkti. Todėl ištekėjo jauna ir aiškiai ne už paties tinkamiausio žmogaus – jos vyras gėrė, smurtavo, išnaudodavo ją fiziškai ir seksualiai.
„Kaip dabar pamenu, kad per vestuves atvažiuoja močiutė pasveikinti, o mano vyro galva – lėkštėje. Toks buvo jaunasis – visiškai girtas. Tačiau tai manęs neatbaidė – taip stipriai norėjau pabėgti iš tėvų namų.
Su vyru išgyvenau 29 metus. Iš pradžių bandžiau tylėti. Kai jis pareidavo girtas – tylėdavau. Tada jis pradėdavo kabinėtis, kodėl su juo nekalbu, ir vis tiek gaudavau lupti. Mama siūlydavo duoti jam atgal. Duodavau atgal – ir vėl gaudavau“, – prisimena moteris.
Gražina pripažįsta, kad vyras su ja nesiskaitė, tačiau kalba, kad buvo ir gražių dienų – dėl to jie ir sugyveno septynis vaikus. Tačiau galiausiai moteris vis tiek nebeatlaikė ir išsiskyrė:
„Prieš maždaug penkiolika metų jis man suvarė į veidą peilį, ir vaikai tą matė. Tačiau po to dar jam atleidau, be to, jis septynis mėnesius buvo geras, nes negėrė. Tačiau vėliau ir vėl prasidėjo jo gėrimas ir smurtas. Galiausiai neatlaikiau, man buvo visko per daug – ir fizinio, ir seksualinio smurto.
Dabar gyvenu su dviem vaikais. Džiaugiausi, kad radau darbą, bet pernai dėl pašlijusios sveikatos septynis mėnesius turėjau nedarbingumą. Tad šiemet dėl tokių mano ligų į darbą manęs nebepriėmė“, – sako Gražina.
Su dukra nesisveikina
Moteris kankinasi ir dėl dar vieno dalyko: su vyriausia dukra santykių išvis nėra – jos net nesisveikina.
„Nebendrauju su vyriausia dukra, nes ji priekaištauja, kad palikau tėtį. Matyti aš ją matau, bet mes net „labas“ viena kitai nepasakome susitikusios. Blogai tada jaučiuosi, bet aš nežinau, kodėl ji pyksta ir bijau dar labiau sugadinti santykius, bijau kažką jai sakyti. Tikiuosi, gal kada mes susitaikysime“, – pasakoja moteris.
Visgi skaudžiausia Gražinai dėl mamos – ji niekad su mama nerasdavo bendros kalbos, moteriai trūksta jos artumo.
„Mes su mama esame svetimos. Ji vis sako, kad aš kvailelė, silpna, nemoku gyventi. Ji man įkalė į galvą, kad aš durnelė, tai aš ir dabar jaučiuosi durnelė. Esu labai geros dūšios, galiu kitiems paskutinį kąsnį atiduoti, o tas mamai ir nepatinka – sako, kad aš per gera. Sutinku, kad aš savęs pati negerbiu ir nemyliu“, – laidoje „TV Pagalba“ pasakojo moteris.
Neverta meilės
Psichologas Andrius Kaluginas sako, kad Gražinai nuo vaikystės buvo įkalta į galvą, kad ji yra neverta meilės.
„ ūs galvojate apie kitus, nes pasąmonėje pas jus nėra pripažinimo, kad jūs verta meilės. Jūs pati savęs nemylite. Nesate nei kvaila, nei prasta, jūs tiesiog nemylima pačios savęs – tai yra jūsų pagrindinė trauma. Jeigu žmogus negerbia savęs, tai ir kiti jo negerbs, jeigu jis nemyli savęs, tai ir kiti nemylės. Tai – ne jūsų kaltė, jūs buvote nereikalingas, engiamas vaikas. Jūs mokate mylėti visus – vaikus, vyrus, gyvūnus, visą žmoniją, bet tik ne save.
Jūsų gyvenimas šiai dienai atėjo prie nulinio taško, jis dabar yra baltas lapas – tik kad vaikai yra. Per gerumą visam pasauliui išdeginote savo širdį, nieko nepalikusi sau. Todėl jūs turite iš naujo įprasminti savo gyvenimą, paleisti praeitį ir atrasti savo gyvenimo kelią. Vaikai yra jūsų gyvenimo prasmė, o meilė sau – jūsų gyvenimo kelias. Ieškokite prasmės vaikuose, ir viską rasite“, – patarė moteriai A. Kaluginas.
Gražina susigraudinusi klausė psichologo žodžių ir ištarė: „daugiau nebekentėsiu“.
