Cameron iš pradžių pastebėjo tik mažą baltą dėmelę ant liežuvio ir dėl to apsilankė pas odontologą, kuris ją nukreipė į artimiausią ligoninę biopsijai.
Dėmelės visai neskaudėjo, o gauti biopsijos rezultatai buvo neigiame – jokių vėžio žymių nerasta. Moteriai su vyru Anthony ir sūnumi Hudsonu buvo pasakyti nesijaudinti.
Pastebėjo dar vieną dėmelę
Tačiau po metų Cameron pastebėjo dar vieną identišką dėmelę ant liežuvio, ir tada buvo paguldyta į ligoninę gilesnei, labiau invazyvinei biopsijai. Tyrimo rezultatai ir vėl buvo neigiami – jokių vėžio ženklų nerasta, tačiau medikai niekaip negalėjo pasakyti, iš kur atsirado dėmelės. Po kelių mėnesių moteriai liežuvi pradėjo skaudėti ir peršėti – tada ji vėl kreipėsi į savo odontologą.
Jai paskirti antibiotikai nuo galimos infekcijos, tačiau moters būklė ir toliau blogėjo. Baltos dėmelės virto rausvu augliu kairiojoje liežuvio pusėje. Cameron trečią kartą buvo paskirti išsamūs tyrimai ir biopsija, o po vizito pas otolaringologą jai diagnozuota ketvirtos stadijos žvyninių ląstelių karcinoma – odos vėžys ant liežuvio, rašoma mirror.co.uk
Cameron pasakojo: „Kai gavau diagnozę, buvau numetusi apie keturis kilogramus, nes nebegalėjau nei valgyti, nei gerti. Praėjo treji metai nuo tada, kai pirmą kartą pastebėjau dėmelę ir nuėjau pas gydytoją, iki tada, kai galiausiai sužinojau diagnozę – niekas nė karto neminėjo burnos vėžio.
Kai sužinojau diagnozę, atrodė, kad man paskirtas mirties nuosprendis, bet mano pirma reakcija buvo nusiteikimas kovoti. Tuo metu man buvo tik 33–eji, aš buvau puikios fizinės formos, todėl niekaip nesupratau, kodėl tai nutiko man.
Kai tą dieną grįžau namo ir internete pradėjau ieškoti informacijos apie šią vėžio formą, paieškos rezultatai buvo siaubingi. Radau nuotraukų, kuriose buvo žmonės po žandikaulio šalinimo operacijos, ar perpus perpjautais veidais – gyvenime nebuvau taip bijojusi“.
Buvo paskirti trys chemoterapijos kursai
Cameron diagnozę gavo 2013 metų gegužės mėnesį – jai buvo paskirti trys chemoterapijos kursai, kurie turėjo prasidėti liepos mėnesį ir baigtis rugsėjį. Per tą laiką ji nieko negalėjo valgyti ar gerti be baisaus skausmo, o tuo pačiu metu teko kęsti ir chemoterapiją.
„Kartais prie vakarienės stalo su šeima pravirkdavau, nes nieko negalėjau valgyti“, – pasakoja ji. – „Hudsonas, kuriam tada buvo penkeri, nesuprato, kodėl aš visą laiką tokia liūdna. Vienu metu aš fiziškai nebegalėjau su juo ar su savo vyru net ir kalbėtis.
Pati liūdniausia akimirką man buvo tada, kai nuėjau į vakarėlį su visais savo artimiausiais draugais, iš kurio turėjau tuoj pat išeiti, nes man siaubingai skaudėjo burną. Grįžau namo ir nuėjau išsimaudyti į dušą, kad nusiraminčiau, ir tada man ėmė kuokštais slinkti plaukai – buvo siaubinga“.
Laimei, Cameron chemoterapija buvo sėkminga – auglys ženkliai sumažėjo. Jos organizmas gerai reagavo į gydymą, tačiau kitas gydymo žingsnis buvo auglį visiškai pašalinti. Moteris lankėsi specializuotoje onkologinėje ligoninėje Teksase, ten kalbėjosi su geriausiais burnos chirurgais JAV, kurie organizavo jos operaciją.
Pašalino kairiąją liežuvio dalį
Gruodžio 23 dieną Cameron buvo galiausiai atlikta operacija – burnos ir plastikos chirurgai kartu pašalino kairiąją liežuvio dalį. Tai buvo devynias su puse valandos trukusi operacija, kurios metu ta liežuvio dalis buvo pakeista oda ir raumeniu iš šlaunies.
Tuomet chirurgai jai atliko tracheostomiją – tarp dviejų kaklo kaulų buvo pradurta skylė, įkurią įstatytas vamzdelis, kad ji galėtų kvėpuoti. Moteris taip pat turėjo maitinimo vamzdelį nosyje, kad gautų gyvybei palaikyti būtinas kalorijas, kurių jos organizmui būtinai reikėjo, kad ji pradėtų gyti.
Cameron pasakojo: „Paprastai oda paima iš rankos, bet aš esu labai neaukšta, todėl ant rankos esančio odos neužteko pakeisti tai, kuri buvo šalinama.
Tačiau visą gyvenimą buvau labai atletiška, todėl turėjau pakankamai raumenų ant kojų – iš ten ir buvo nuspręsta imti audinius. Burnos chirurgas pašalino dalį mano liežuvio, o plastikos chirurgas paėmęs odą bei raumenį iš šlaunies tą dalį pakeitė nauja. Kai pabudau, buvau su vamzdeliais kakle ir nosyje, kurių dėka galėjau kvėpuoti ir valgyti.
Kvėpuoti ar ryti savarankiškai negalėjo
Toks kelios savaitės buvo tikras pragaras, nes mano burna buvo tokia ištinusi, kad kvėpuoti ar ryti savarankiškai negalėjau. Mane reikėjo visą laiką stebėti, nes kaskart, kai burnoje susikaupdavo kraujo ar skysčių, juos reikėjo nuskalauti vandeniu.
Šios procedūros metu atrodydavo, kad slaugytojos mane kartą ar du kartus per dieną skandina – buvo siaubinga. Keisčiausias visos patirties jausmas buvo jausti šiurkštų paviršių iš šlaunies pagamintoje liežuvio pusėje. Tada pasižiūrėjau į liežuvį – ant jo buvo pradėję augti kojų plaukeliai!“
Per devynias savaites po operacijos Cameron buvo atliktos 45 rentgenoterapijos sesijos, ir dar trys chemoterapijos kursai, kad vėžinių ląstelių tikrai neliktų. Per tą laiką ji negalėjo kalbėti ir šešis mėnesius naudojosi į skrandį įstatytu vamzdeliu valgymui ir gėrimui, kol žaizdos užgijo. Nuo to laiko Cameron pratinasi gyventi su nauji liežuviu – jai teko iš naujo išmokti kalbėti, kramtyti, gerti ir ryti.
„Reikėjo iš naujo mokytis kalbėti po rentgenoterapijos – tai buvo labai keistas jausmas“, – pasakojo Cameron. – „Skonį jaučiu tik dešine liežuvio puse, ta tikrąja, ir kramtau tik dešine puse, nes kairioji yra sujungta su dantenomis.
Vėžys neatsinaujino
Mano stalo etiketas – tragiškas, nes maistas kartais tiesiog iškrenta man iš burnos, kartais užstringa po liežuviu ir atrodo, lyg į batą būtų įkritęs akmenukas. Kadangi kairioji liežuvio pusė prisiūta prie dantenų, negaliu liežuvio judinti taip, kaip anksčiau, o tai – labai nemalonus dalykas.
Tai galėtų būti panašu į visą laiką nutirpusią ranką ar koją – nuolatinis dilgčiojimas ir nejautra. Tik sveikoji pusė gamina seiles, o liežuvio iš burnos iškišti visai negaliu, todėl laižymą man tenka pamiršti visam laikui!
Dabar jau praėjo devyneri metai, vėžys neatsinaujino. Kuo daugiau laiko praeina be atsinaujinimo, tuo didesnė tikimybė, kad vėžys niekada nebesugrįš, todėl aš jaučiuosi labai pozityviai nusiteikusi. 2013 buvo sunkiausi mano gyvenimo metai, nebūčiau galėjusi ištverti be savo nuostabaus vyro Anthony ir visos šeimos“.
2014 metų birželio mėnesį, kai Cameron jau galėjo savarankiškai valgyti ir gerti, ji ir vėl grįžo į gimnastikos trenerės darbą ir galėjo vėl pradėti gyventi. Nuo to laiko ji jau yra padėjusi keletui vėžio diagnozę gavusių žmonių, kuriuos palaikė ir vedė per visą vėžio gydymo kursą.
