Dar vis pilnomis kišenėmis smėlio ir keista, bet galų gale su avalyne Banana Travel autobusu pajudėjom link Kuala Tahan – miestelio, iš kurio planavom kelionę į didžiausias Malaizijos džiungles – Taman Negara.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Neskausmingai ir ganėtinai greitai atvažiavę į Kuala Tahan – pagrindinius vartus į Taman Negara džiungles, kaip visada kuprines numetę į šalį ieškojome „namų“. Beieškodami hostelio prie vieno iš jų ant šlaito prie upės pamatėm sėdintį vaikiną ir graužiantį „sėmkes“, lyg ir iš mūsų kraštų, kaip mus mėgsta vadinti „east europe“ (rytų europa), pagalvojom, bet gal koks lenkas, čekas ar pan. Sustoję apsitarti, ar imam lovas aštuonviečiam kambary, ar statomės palapinę, staiga išgirdom klausimą: „O jūs lietuviškai kalbat?“ Taip mes ir sutikom Šarą – penktą ir iki šiol patį fainiausią lietuvį sutiktą kelionėje, charizmatišką asmenybę, vieną keliaujantį į džiungles iki aukščiausios Malaizijos viršūnės. Lietuviškai pavakaroję ir iki soties prisidalinę įspūdžiais bei smagiai prisikvatoję besislėpdami nuo lauke ūžiančios audros, skraidančių stogo ir tvorų dalių laukėme rytojaus – žygio į džiungles. Ryte praūžusios audros nebuvo nei kvapo, tik kiek ne vietoje atsidūrę daiktai leido suprasti, kad naktį kažkas vyko – karaliavo piktas vėjas. J Saugodamiesi nuo ličių – kraują siurbiančių džiunglių dėlių, užsidėjom viską, kas manėm apsaugos nuo šių dar nematytų padarų ir pasiėmę šokolado ir vandens išėjom.
Vos perplaukę purviną upę valtele ir įžengę į džiungles pajutom, kad atsidūrėm kažkur, kur saulė nėra itin dažnas svečias, o kadais čia įsikūrusi drėgmė ir tvankuma niekur net neketina kraustytis. Kuo giliau ėjom, tuo gražiau darėsi – galybė augalų, augančių vienas ant kito, besistiebiančių į saulę ir savo vaškiniais lapais formuojančiais idealiai nuo lietaus apsaugantį stogą. Besibraudami per iki žemės nutysusias lianas prisiminėm greit atstumus jomis įveikdavusį Mauglį, skubėjusį į susitikimus su draugais. Tik va tų draugų nelabai norėjom sutikti, neviliojo pamatyti nei Ka nei Balu, nei Bagiros iš labai arti. Nusprendę neiti į naktines slėptuves, kur kartais pavyksta pamatyti džiunglių gyventojų, savo susitikimo su vietinais tikimybės procentą sumažinome beveik iki nulio.. . Visgi nenukabinom nosių ir vingiuotais takeliais nardėm po lapuotasias džiungles įsiklausydami į supančius cikadų, svirplių ir dar nežinia ko sleidžiamus garsus, kurie užsimerkus tarsi suktukas akimirkai nunešdavo kažkur, kur dar nebuvom buvę. Bandėm sekti tai tolstančius, tai vėl artėjančius elektrinio pjūklo, grąžto ar virpinamos itin aukštos smuiko stygos primenančius garsus. Tačiau su mumis žaidžiantys slėpynių džiunglių vabzdžiai nei neketino pasiduoti – likom pralaimėję – nepamatėm triukšmadarių. J Braidžiojom džiunglių takeliais, lipom į kalną, nuo jo grožėjomės plytinčiomis, žalią kilimą, apklojusį kalnus, primenančių džiunglių platybėmis. Svirduliavome ir grožėjomės virš medžių viršūnių padarytu beždžionių tiltu (canopy walk), berods ilgiausiu tokiam aukštyje esančiu pasaulyje, glostėm medžių viršūnių lapus ir nulipę ant žemės atsipūtėm, kad jaučiam tvirtą pagrindą po kojomis. Virvių ir lentų raizgalynės takeliai tarp storų medžių leido pasijusti tarsi horizontalaus džiunglių pjūvio taške, kai žiūrint į žemę matai tik žalią, pakėlus akis į dangų regi vieną kitą saulės spindulėlį ir vėl žalią. Tada pradedi niūniuoti: „žalia žalia, per visą dangų“.
Pavaikščioję gerokai pramintais takais, pasukome ne tokiu populiariu keliu, kur ir pasirodė JIE. Pradžioje lipdami per takus užvirtusius medžius pastebėjom tik vieną iš JŲ, eidami toliau pastebėjome, kad JŲ gretos gausėja. Bandėm fotografuoti, apžiūrinėjom iš visų pusių, stebėjomės ir žavėjomės JŲ forma ir greičiu. Deja, tai truko neilgai, dar kiek paėję pamatėme, kad visas takas pilnas JŲ – LIČIŲ, tik ir laukiančių šviežio kraujo. Šlykštūnai ant vieno savo kirmėliško galo stovėdami, o kitą iškėlę vertikaliai, siūbuodami bandė rasti bet ką, kur tik galima prisikabinti. Įsikabinę į batus, savo kūną vis permesdami 180 laipsnių kampu greitai šliaužė link kojos. Kol bandydavom nuo avalynės nukrapštyti porą spartuolių, kiti DRAUGAI atakuodavo be perspėjimo. Pradžioj ėjom, paskui prieš save pamatę mišką siūbuojančių LIČIŲ, supratom, kad turbūt medžioklės sezonas jau atidarytas ir VISI pasiruošę savo vietose, lyg žaislinių kareivėlių pulkai sustatyti mūšiui, laukia grobio. Pradėjom bėgti. Išbėgę į sausesnę ir platesnę properšą nusirinkom LIČIUS nuo batų, kojinių ir kelnių. Nusiavę batus pastebėjom, kad vienas iš mūsų krito nelygioj kovoj su įsisiurbusiais šlykštūnais. Buvo kraujo, bet tai nei kiek nesumenkino džiunglių padaryto įspūdžio. Apžavėti vešlumo, žalumo ir tankmės grįžom „namo“ ir susikūrę laužą upės pakrantėje stebėjome kitame krante plytintį grožį, įsiklausydami į kartais kurtinančius įvairiausius garsus.
Maistas
Tėvelių įdėtu geru sovietiniu palikimu – vandenį užvirinančia spirale, pirmą vakarą išsivirę makaronų ir arbatos, nusprendėm, kad jei kitą dieną nebus audros kursim laužą ir virsim sriubą ant ugnies. Grįžę po džiunglių taip ir padarėm - pirmą kartą kelionėje vakarojome prie laužo ir valgėme ant laužo virtą sriubą. Pusryčiams ragavom ročių su pikantiškais padažais ir gėrėm saldžią kavą, balintą kondensuotu pienu. Mėgavomės šviežių vaisių kokteiliais ir jau pradėjom ilgėtis visų ragautų maistų, suprasdami, kad Azija tuoj baigsis...
Patarimai
Neatsisakykit džiunglių dėl ličių baimės. Jie pasirodo tik po lietaus ir tik siauruose, nepramintuose takeliuose. Geros sportinės kojinės apsaugo nuo šių gyvūnų, taigi pasirūpinkite jomis prieš važiuodami arba įsigykite vietoje, tik už gerokai brangesnę kainą. Kuala Tahan viskas yra ganėtinai brangiau, todėl, jei norit nenuskriaust piniginės apgalvokit, ko gali reikėti. Galima rasti ir pigių vietų pavalgyti, tik jos toliau nuo centro.
Pinigai (1 USD – 2,97 Malaizijos ringitų)
Nakvynė: lova bendrame kambaryje svečių namuose Datiilli– 10 Malaizijos ringitųTransportas:
Autobuso bilietas Kuala Besut – Taman Negara – 55 Malaizijos ringitai
Persikėlimas valtimi per upę i džiungles - 1 Malaizijos ringitas
Įėjimas i Taman Negara nacionalinį parką– 1 Malaizijos ringitasFotoaparato mokestis nacionaliniame parke – 5 Malaizijos ringitaiMaistas:
Vanduo 1,5 l – 2 Malaizijos ringitai
Saulėgražų pakelis – 1 Malaizijos ringitas
Višta su ryžiais – 2 Malaizijos ringitų
Blynelis rotti – 1 Malaizijos ringitas
Kava/arbata – 1 Malaizijos ringitas
