Pravažiavę Vakarų krantą pasiekėme Marlborough regioną, kuris visam pasaulyje žymus savo vynais. Kirsdami didelius vynuogynų plotus pasiekėme Piktoną, miestelį, iš kurio keltu kelsimės į sostinę Velingtoną.
Marlborough vynuogynai ir Piktonas
Kelias, vedantis link Piktono, galėtų pelnytai būti vadinamas vyno mylėtojų rojumi. Pakelėse ant kalvų augantys dideli vynuogynų plotai ir siauri žvyro keliukai vingiuojantys link medinių namų, kur įsikūrę vynuogynų šeimininkai erdviuose rūsiuose laikantys vyno statines. Net neragavus jų kruopščiai prižiūrimo vyno gomuryje galima pajusti lengvo kutenimo prisiminimą nuo vaisių skonių ir vandenyno sūrumo prisotintų Naujosios Zelandijos Marlborough regiono vynų. Ech, neturėjome laiko prisėsti prietemos gobiamame rūsyje ir iš vyndario rankų paragauti paslapčių priešo ir tiesos gėrimo. In vino veritas.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Piktonas mums pasirodė neįvertintas miestukas, kurį dažnas aplanko tik dėl perkėlos į šiaurinę salą. Visai jaukus tvarkingas miestelis, išsidėstęs tarp kalnuotų pakrančių ir jaukiose įlankėlėse laikinai apgyvendinęs šimtus jachtų, kol jų šeimininkai vėl nuspręs leistis į vėjo ir vandens keliones. Gražiais parkais ir rekreacinėmis pakrantėmis Piktonas labiau priminė kurortinį miestelį nei uosto miestą, iš kurio ir į kurį kas dieną persikelia šimtai keliautojų. Gyvenantis savu ritmu be streso ir skubėjimo atrodė ideali vieta praleisti savaitgalį prie vienos iš mažų įlankėlių su netoliese esančiu parku. Mes Piktone sėdėjom ant molo ir stebėjom žuvėdrų ir kirų konkurencines kovas dėl paviršiuje plaukiojančios žuvies.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Nors uostas glaudžia didelius keltus, prieplaukų vanduo buvo neįtikėtinai skaidrus ir švarus. Ankstyvą rytą akimis lydėjome kibirus į rankas pasiėmusius diedukus, apsiavusius ilgais geltonais botais, išėjusius nuo pakrantės uolų rinkti midijų. Pakrantėje pavalgėme vienus iš geriausių pusryčių kelionėje kartu su mus supančiom žuvėdrom ir prisipirkę labai pigių midijų ir tradicinio Naujosios Zelandijos pelėsinio sūrio važiavome iki kelto likusį laiką praleisti idiliškoj įlankoj toliau nuo miestelio centro ir pagrindinio uosto.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Kelte melanchoniškai tolome nuo pietinės salos krantų ir mintyse besikeičiančiais vaizdais iš šios laukinės gamtos salos dėliojamų puzzle detalių formavom visų patirtų įspūdžių vaizdą. Palikdami salą neišplaukėme į atvirą salą, prieš pasiekdami vėjuočiausią Nuajosios Zelandijos sąsiauro vietą grožėjomės pakrančių kalnais, kurie atrodė lyg žalio plastelino kumščiu suminkyti kauburėliai ar pyrago tešlos gabalai su aiškių kumščio įdubų įspaudais. Besigrožint tolstančia sala, kurią prisimerkę nuo saulės zuikučių ir stipraus vėjo matėme vis silpniau, nejučia pasiekėme Velingtono krantus, kur po retai apgyvendintos Pietinės salos pasijutome didmiestyje.
Velingtonas – aplinka, žmonės, nuotaikos
Tik išvažiavę iš kelto jautėmės lyg mieste nebuvom visą amžių. Begalė garsų, šviesų ir automobilių kelioms minutėms privertė sustoti ir susivokti. Atpratom nuo miesto tempo ir jo kasdienių garsų. J Susiradę hostelį netoli miesto centro vėl akį pratinome prie daugiaaukščių pastatų, ryškių gatvės šviesų ir blyksinčių šviesoforų. Išėję pasidairyt į Velingtoną tik pradžioje jautėmės patekę į keistą erdvę, bet po kelių minučių pradėjom juokdamiesi skųstis, kad visai čia nedaug žmonių ir sostinė neatrodo tokia jau didelė. Ji ir nėra didelė, maždaug Vilniaus dydžio miestas pirmadienio vakarą atrodė pustuštis ir kiek apsnūdęs. Einant link miesto pagrindinės aikštės į akis krito futuristinė architektūra įsibrovusi į klasicistinio stiliaus ansamblius.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Kampuotos formos ir neįprastų formų žibintai, kreivai lenkti tiltai prie jūros ir ant jų terasų stovintys maoriškų motyvų mediniai skulptūros darbai sudarė kiek neįprastą, bet įdomų vaizdą. Gražiai sutvarkytas modernus ir šiuolaikiškas miestas glaudė ne vieną įdomų kampelį ne tik besidominčiam kultūra, architektūra, bet ir trokštančiam ramaus gyvenimo ritmo gyventojui ar lankytojui. Ore tvyrojo laisvė ir modernumas, derantis prie mieste išlaikytos žalumos. Miestiečiai iš pirmo žvilgsnio atrodė atsipalaidavę ir saugiai ramūs pirmosios pasaulyje valstybės suteikusios balsavimo teisę moterims piliečiai. Aplankę modernaus meno centrą ir vaikštinėdami modernumu alsuojančiomis gatvėmės pajutome, kad šiaurinė sala, kaip daugelis ir sako, bus daug labiau kultūrinė ir daug tankiau apgyvendinta nei laukinės gamtos pietinė. Velingtone daug dažniaus nei pietinėje saloje gatvėse matėm maorių, jų vietovardžių ir užrašų maorių kalba.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Šiaurinėje saloje ir gyvena didžiausia maorių koncentracija. Naujojoje Zelandijoje yra dvi oficialios kalbos – anglų ir maorių. Velingtone beveik visur prie oficialių įstaigų pavadinimų matėme ir vertimą į maorių kalbą. Nustebome, kad ši kalba yra taip plačiai naudojama ir nėra vien popieriuje, bet naudojama ir kasdieniame gyvenime – gyva kalba. Patys naujazelandiečiai vietoj angliško pasisveikinimo mieliau taria maorietišką variantą: „kia ora“. Naujosios Zelandijos regbio rinktinė prieš kiekvienas rungtynes šoka maorietišką šokį. J Nors, kaip vėliau sužinojome, ir egzistuoja didelė atskirtis tarp gyvenančių maorių ir angliškai kalbančių, gražu bent tai, kad maorių kultūra ir kalba yra oficialiai priimama ir dedama pastangų ją išsaugoti.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Priešingai nei Australijoje atvykėliai į Naująją Zelandiją pasielgė korektiškiau ir tolerantiškiau – ne sunaikindami vietinę kultūrą ir vietoj jos importuodami savąją, bet savąją importuodami šalia vietinės. Panašu, kad tiek vakarietiška, labiau britiška ir maorietiška kultūros gyvena šiokioj tokioj simbiozėj. Aišku, būtų perdaug trumparegiška sakyti, kad maorių kultūra ir kalba turi tą patį statusą Naujojoje Zelandijoje kaip anglų, nes lyderio pozicijos stipriai įsikibusi laikosi pastaroji kalba ir vakarietiška kultūra, bet bent džiugu, kad tai nėra tik istorijos vadovėlių faktai ir muziejų eksponatai.
Pictonas, Velingtonas, Naujoji Zelandija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Velingtonas pasirodė ganėtinai ramus, tačiau turintis parako miestas – prie barų ir kavinių būriavosi jaunimas, nepaisantis savaitės dienų ir gyvenantis tik linksmybių nuotaika, hosteliuose paskaitoms ruošėsi ir gyveno minios studentų, Bob Marley pasiekėjai parkeliuose klausėsi regio ir traukdami žolytę turbūt mąstė apie gyvenimo prasmę, Lietuvos, Myanmaro ir Ganos vėliavų spalvų legalių kvaišalų parduotuvėse eilėse stovėjo mokiniai, norintys nusipirkti legalių „party pills“, kurios turbūt laiko klausimas, kada bus uždraustos. J Velingtoniečiai malonūs ir paslaugūs, nebadantys turistų žvilgsniais ir leidžiantys lankytojams patiems pajusti miesto dvasią. Restoranuose prie pakrantės valgantys midijas ir austres bei geriantys gerą vietinį vyną, atrodė ramiai pradeda naują savaitę. Vakare ištuštėjusios miesto gatvės ir užsidarinėjančios parduotuvės savo atmosfera kiek priminė pirmadienio vakaro Vilnių, dar neatsigavusį po savaitgalio ir neįsigyvenusio į naujos savaitės ritmą.
Pinigai (1 USD – 1,1 Naujosios Zelandijos dolerio)
Lova daugiaviečiame kambaryje hostelyje „Lodge in the City“ Velingtone'e – 24 Naujosios Zelandijos doleriai
Transportas:
Keltas iš Pietinės salos i Šiaurinę salą 1 žmogui – 50 Naujosios Zelandijos dolerių
