Sulaukę paskutiniosios pingvinų kolonijos grįžome prie savo automobilio, prieš tai gerai apžiūrėjom, ar po juo nesislepia koks mažylis, jie mėgsta taip daryti, ir leidomės į kelią link Melburno susitikti su Sandra.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Ilgai važiavę priemiesčiais pagaliau tolumoje išvydę dangoraižius supratom, kad esam netoli centrinio Melburno. Kirtę gražiai apšviestas įlankas su prišvartuotom jachtom, plačiom gatvėm kirsdami tramvajaus bėgius pasiekėme hostelį, Lietuvos viešbučio dydžio. Dar tokiam geram hostelyje negyvenom, apskritai hosteliai Australijoje labai geri, nors daugiaviečiai kambariai kartais savo dydžiu ir gyvenančių žmonių skaičiumi primena sporto sales, tačiau kiti patogumai ir suteikiami priedai kaip nemokami kokteiliai, rodomi filmai, stalo žaidimai, baseinai, restoraninės virtuvės ir barai atperka kiek trikdomą miegą. Tokiuose hosteliuose dažniausiai gyvena studentai, užsibūnantys savaitėmis ar net mėnesiais. Kiek supratome, Australijoje yra brangiau išsinuomoti būstą nei gyventi hostelyje. Beje, Melburno hostelyje matėme vieną lietuvišką pavardę prie žmonių, laukiančių pašto, sąrašo. Čia gyvena po Adelaidės didžiausia lietuvių bendruomenė.
Melburnas, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Atlikę didįjį kraustymąsi iš automobilio su maišais, ryšuliais ir maišeliais kelioms dienoms, deja, bet paskutinėms Australijoje, įsikraustėm į įprastą dviaukščių lovų kambarį. Laimingi, kad įsigijome naują kompiuterį, ir šiltai apsirengę išsiruošėm į miestą – eklektiškais įdomių konstrukcijų spalvotais pastatais, plačiom gatvėm ir greit skubančiais tramvajais. Žvalgėmės aukštyn ir stebėjom praeinančius žmones, bandydami veiduose įžvelgti miesto dvasią. Miesto aikštėse prie meno centrų dideliuose ekranuose rodomi filmai, durys į galerijas atviros visiems norintiems, o jų netrūksta. Prie Nacionalinio Viktorijos muziejaus vandens sienos susitikome su Sandra, mums mokykloje vedusios teatro užsiėmimus dėsčiusios teatrą. Keista buvo po tiek metų vėl susitikti ir dar Melburne prie bėgančios sienos, kuri žiūrint iš kitos pusės vandens lašais paslėpė visus bruožus ir tik spėjimo būdu leido mums nustatyti, kad sustingęs siluetas ir yra mūsų laukusi Sandra.
Melburnas, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Gerdami kavą klausinėjom apie australų ir jos gyenimą čia, taip toli ir taip izoliuotai nuo pasaulio, kur negali susiruošti savaitgalinei kelionei namo. Sandra pasakojo, kad autralai ganėtinai skeptiškai vertina atvykusius ir nelengvai leidžiasi į draugystes. Tačiau, kaip jau teko pastebėti, labai myli gamtą ir turi daug hobių susijusių su ja, nesvarbu, kokias atsakingas pareigas užima, visada turi laiko saviveiklai. Priešingai nei Lietuvoje niekas nesėdi viršvalandžių iki išprotėjimo, manydami, kad jei sėdėsi, bosas paglostys.
Melburnas, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Smagiai pasisėdėję ir prisišnekėję patraukėme toliau į miesto gatves pasivaikščioti. Nusileidom prie upės, kur daug barų ir kavinukių su linksmais žmonėmis, rūkant nevalingai stebinčius kitame krante spindinčius dangoraižius. Australietiško vyno vedini kirtome aikštes, lyg šešėliai nepastebimai praėjom įsimylėjėlių poreles besislepiančias po ant suolelių krintančiais medžių šėšėliais. Beslampinėdami pakrante be tikslo priėjome įdomų tiltą su didelėm skulptūrom, vaizduojančiom šokančią porelę, paukštį, senovinį dviratį ir kitas figūras. Tiltas iš vienos pusės atviras vaizdui į upę ir jos pakrantę, kitoje stikline siena dėstė faktus apie į Australiją atvykusius imigrantus iš visų šalių. Radome ir Lietuvą su prierašais iš kokių miestų, kokiu tikslu ir kokiomis kalbomis kalbantys buvo atvykėliai. Mažiausiai atvykėlių iš Afrikos ir Šiaurės Amerikos.
Melburnas, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Melburne jaučiasi daugiatautiškumas ir rasių gausa, gatvėse kaip ir daugelyje didmiesčių gausu pasaulio virtuvių restoranų ir užeigų. Centre daug alėjinių gatvelių, okupuotų restoranų staliukais, kur prie dujinių šildytuvų melburniečiai geria vyną ir valgo alyvuoges, sušius dažo į soją ar pjausto argentinietišką kepsnį su garintom daržovėm. Bevaikštinėdami po siaurų gatvelių labirintus stebėjome įdomius grafiti, kartais prasidedančius ant vieno ir besibaigiančius ant greta esančio pastato. Tamsios, apipaišytos, išvartytom šiukšlių dėžėm gatvelės atrodė visai jaukios ir ganėtinai aktyviai gyvenamos, glaudžiančios ekologiško maisto užeigas ir sulčių barus. Sėdėjome ant apipaišytų laiptų ir žiūrėjome į grafiti akis galvodami, kad baigiasi Australija, taip ir nepastebėjus nei vieno aborigeno, nei vieno ryškesnio jų ženklo kasdieniame gyvenime.
Melburnas, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Atvykėlių kalinių, o vėliau ir darbininkų ir juos sekusios čia gimusios kartos sėkmingai eliminavo viską, kas priklausė šio žemyno šeimininkams. Na bent jau mums pasirodė, kad rytiniame krante iš tiesų mažokai ir pačių aborigenų ir jų kultūros ženklų... vienas iš nedaugelio, ką matėm, tai parkelis šalia įlankos, užpildytas aborigenų meno ir simbolių skulptūromis, kurios buvo beveik nepastebimos ir užgožiamos aplink išsidėsčiusių apšviestų dangoraižių. Tamsiame parkelyje po viadukų susikirtimu esančiame parke vakarus leido tik keli benamiai su savo dideliais ryšuliais ir popieriniais maišeliais. Ir nors 2008 metais daug diskusijų sukėlęs parlamento pirmininko Kevino Ruddo viešai perskaitytas kontraversiškas aborigenų atsiprašymas buvo gražus gestas, tačiau ne daug pakeitė - vietiniai yra toliau diskriminuojami. Viskas liko kaip buvę, šalies viduryje gyvenantys aborigenai retai sutinkami labiausiai apgyvendintoj rytinėj pakrantėj, kur įsigalėjus vakarietiška šypsenų ir draugiško paslaugumo bei pagalbos kultūra.
Vienoje iš spalvotų tamsių gatvelių radome ekologiškos sriubos parduotuvę. Sušalę ir išsiilgę „normalaus“ maisto, nebe hamburgerių ir bulvių fri, nusprendėm ragauti. Rezultatas – neskaniausia kada ragauta sriuba, bet ekologiška. Bet už tai už namų ragavom skaniausius Australijoj ragautus fish'n'chips ir labai skanius ir pigius sushius Užsigėrėm australietšku raudonu vynu, nepirkom balto, nes neturėjom, kur atšaldyt, nors lauko temperatūra turbūt buvo panaši į šaldytuvo.
Pinigai (1 USD – 0,9 Australijos dolerio)
Nakvynė: lova daugiaviečiame kambaryje hostelyje „BakPak“– 21 Australijos doleris
Taksi iki oro uosto – 52 Australijos doleriai
Rūbų skalbimas ir džiovinimas hostelyje – 7 Australijos doleriai
Maistas:
Fish&Chips – 10 Australijos dolerių
Sushi rinkinys su nuolaida - 5 Australijos doleriai
Kava mieste – 3 Australijos doleriai
