Saugiai išvažiavę iš Kito, judėjom link Kotopaksi nacionalinio parko Kilotoa kilpos kalnuose – kelio einančio netaisyklingu ratu per mažus kalnų miestelius, įsikūrusius gražiose apylinkėse. Autobuse susirinkę tradiciniais kostiumais apsitaisę vietiniai, iki šiol nematyti Ekvadore, patvirtino mūsų pasirinkimą. J
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos
Senu autobusu dardėjome akmeningais kalnų keliais, gaudydami kiekvieną duobę ir ant kelio saulėj besišildantį akmenuką. Sustodamas kas kilometrą autobusas vis pririnkdavo naujų žmonių, grįžtančių iš darbų kalnų pakalnėse. Vyrai, apsitaisę juostuotom trikampinėm pončom ir pasipuošę juodom ar žaliom skrybėlėm, moterys kaklus papuošę smulkiais karoliukais, į vyriško tipo skrybėles įsikišę povo plunksną, apsigaubę blizgiom spalvotom skarom, ant kulniukų ir klostuotu, bet ne pūstu sijonu iki kelių bei baltom kojinaitėm atrodė išties elegantiškai. J Visas tradicinis kostiumas atėjo iš europiečių atvykėlių – skrybėlės, bateliai su kulniukais, kojinaitės ir blizgios skaros buvo atvežtos žemyno užkariautojų ir vėliau labai prigijo. Dabar Pietų Amerikos gyventojus dažniausiai įsivaizduojame tokiais ar panašiais rūbais, tradicinis kostiumas yra maišytas vietinių indėnų ir europiečių atvežtų madų derinys. Vietiniai gyventojai tarsi sustabdė laiką Europoje XIX amžiuje vyravusiom madom, pritaikydami ir naudodami jas savo tradiciniam kostiumui.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pasiekę pirmąjį miestelį Zambahua, jautėmės lyg apleistame mieste, vienintelis aktyviai besireiškiantis gyventojas buvo ūkaujantis vėjas, keliantis dulkes link debesų didelėje pagrindinėje aikštėje. Jau temstant iš tiesų jautėmės gan nejaukiai, lyg būtume patekę į miestą – vaiduoklį. Nebuvo nei vietinių, nei turistų, tik aplink plytintys kalnai ir mėlynu dangumi judantys debesys. Kitą dieną vaizdas buvo kur kas optimistiškesnis – visai nejaukioje pagrindinėje miestelio aikštėje būriavosi miestelėnai apsitaisę tradiciniais rūbais ir nosis dangstantys alpakos šalikais nuo vėjo sukeltų dulkių. Gatvėse laiks nuo laiko vis pasirodydavo sunkvežimiai, atvirais stogais, vežantys žmones ir krovinius. Kaip ir visur berniukai nerūpestingai spardė kamuolį, o mažytės mergaitės, kaip mažos damos, apsitaisiusios skrybėliukais, sijonais ir baltom kojinėm, vaikštinėjo lyg jų mamos.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Zambahua kiekvieną šeštadienį vyksta didelis turgus pagrindinėje aikštėje, kur galima nusipirkti ne tik dėžę alaus ar pusę lamos, bet ir iš alpakos vilnos vietinių rankomis primegztų ar austų drabužių, užklotų ir skarų. Į turgų susirenka žmonės ir iš aplinkinių miestelių, į spalvotus krepšius krauna naujus skrybėliukus, moterys atsinaujina skaras ir kojines bei sijonus. Vaikai būriuojasi prie saldumynų pardavėjų, vyrai kerta keptas bulves su žarnomis ar lamos mėsos gabalu. Dideliuose puoduose stambios moteriškės verda žarnų sriubą, skleidžiančią kvapą net už kilometro. J Smagus turgus, kur galima pigiai įsigyti gražių dalykų, bei suprasti vietinių apsipirkimo tradicijas. J Susikrovę dienos kuprines iškeliavom pasižvalgyt po miestelio apylinkes, palipėt į tolumoje plytinčius kalnus. Pakeliui sutikę ispaną Rubeną, su kuriuo susipažinome dar Puerto Lopez, visi patraukėme link smilgomis apaugusių kalnų. Lipome akmenuotais takeliais, stengdamiesi, kad rūbų nesuplėšytų ant tako augantys dideli kaktusiniai alijošiai. Kaktusai suaugę ratais, juosiančiais kalną, kartais atrodė lyg molai jūroje, saugantys nuo vėjo gležnas raudonai geltonas smilgas.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Kaktusų žiedai tarsi vėtrungės, nulankstyti, bet vis dar siūbuojantys į vėjo gūsio pusę. Laiks nuo laiko vis sustodami stebėjome smilgų šokį su vėju ir akimis palydėdavome į miestelį kažkur žemai keliu važiuojančius sunkvežimius. Tolumoje matėm plytintį gražų kanjoną, suplėšiusį žemę ir palikusį didelį netaisyklingą plyšį. Lietėm akmenis apaugusias kerpes, kurios priminė lietinius blynus, tiek spalva, tiek forma, ir kildami aukštyn stebėjome sudžiūvusius kaktusus, kurių kotai susidarę iš daugiasluoksnių apvalių plokštelių kartais priminė seną širšių lizdą. Ant kalno viršūnės mus pasitiko būrelis lamų, kurios įtariai žiūrėjo, ką veikia netikėti įsibrovėliai į jų teritoriją. Bailūs padarai atatupsti traukėsi nuo mūsų, tačiau nei karto nenuleido stebinčių akių. Tik mums palipėjus iki pat kalno smaigalio nustojo mumis domėtis ir įniko į žolės kramtymą.
Smagiai pasivaikščioję atviru sunkvežimiu pajudėjome į kitą miestelį Kilotoa (Quilotoa), esantį 4010 m. aukštyje virš jūros lygio ir įsikūrusį visai šalia didelio vulkano kraterio, kuriame telkšo vulkaninių mineralų pilnas ežeras. Visai nejaukus miestelis, kuris atrodė atsiradęs tik dėl to, kad čia atvyksta daug turistų nusileisti iki aktyvaus vulkano krateryje esančio ežero, esančio 3500 m. virš jūros lygio, buvo visai be gyvybės, tik daugybės hostelių languose degė žvakės ir matėsi iš kaminų rūkstantys dūmai. Savo šaltame kambaryje įžiebėme ugnį krosnyje ir mes, kad būtų jaukiau vakaroti ir grojantiems Ukulele negrubtų pirštai. Ryte atsikėlę skubėjome link vos už kelių šimtų metrų esančio vulkano kraterio.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Takeliu per žydinčias bulves nuvingiavom link kraterio krašto ir tada pamatėm visą atsiveriantį didelės duobės, netelpančios į fotoaparato objektyvą, vaizdą. Išties neapsakomas jausmas, kai stovin ant kraterio krašto toli apačioje matai mažus asilus, ant kuprų nešančius dar mažesnius žmones dulkinu taku link skaidraus vandens ežero. Aplink netaisyklingo apskritimo kraterį visai palei skardį galima pasivaikščioti adrenaliną keliančiu takeliu arba leistis žemyn link skaidraus ežero. Kelias link ežero, kai leidiesi žemyn, visai smagus, vingiuotas per siaurus akmeninius praėjimus bei krūmynais apaugusius plotus. Kartais netgi verčiantis nuobodžiauti, todėl ieškantiems adrenalino galima leistis į siaurus tarpeklius ir jais bandyti eiti žemyn, tačiau kartais jie labai siauri ir turintys aukštus slenksčius, todėl nusileidimas gali komplikuotis. Šis kelias tarpekliais nerekomenduotinas ir tiems, kas turi lengvą klaustrofobijos laipsnį, nes bent jau mums buvo kiek nejauku siauruose akmeniniuose gniaužtuose. Kiek paėję tolėliau nuo išminto kelio atsisėdome ant uolos, kojas nuleidę žemyn link vandens iš viršaus stebėjome burbuliuojantį vandenį iš po žemių prie ežero kranto.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Ežero vanduo vis įgaudavo naują spalvą nuo greit vėjo vaikomų debesų, tai paslepiančių, tai vėl atidengiančių spiginančios saulės spindulius, dažančius ežerą žalia, melsva ir ryškiai žydra spalvomis. Ežero vanduo visai neatbaidantis nuo braidymo visgi neviliojo pūkštelt dėl itin didelio vėjo, šiaušiančio plaukus ir nešančio kepures nuo galvų. Kelias atgal nuolat kylantis į kalną smėlingu taku šįkart atrodė pakankamai įdomus ir tiems, kas nusileisdami ieškojo adrenalino.
Puškuodami kartu su kitais kolegomis, panorusiais pamatyti vulkano ežerą iš arti, sušilę, bet besišypsantys grįžome atgal į miestelį, iš kurio kitą dieną atviru sunkvežimiu važiavome toliau link Čungčilan (Chungchilan) miestelio, paskutinio Kilotoa kilpoje. Gaudėme orą ant stačių skardžių, skaromis slėpėmės nuo vėjo ir stebėjom gražų kraštovaizdį. Pakelėse plytėjo pušų miškai, susodinti medienos pramonei, laiks nuo laiko mus skriejančius skardžiais pasivydavo šviežios medienos kvapas iš netoliese esančių lentpjūvių ir keliu einantys žmonės po dienos darbų mojavo rankomis, sveikindami mus, keliaujančius į jų gimtą miestą. Važiavom ir galvojom, kaip gera taip pučiant vėjui važiuoti kalnais ir stebėti skraidančius virš kalnų paukščius, jausti gaivų orą ir matyti tokius vaizdus, nuo kurių atima kvapą.
Quilotoa Loop, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Čungčilan miestelis didžiausias iš visų trijų, turintis didelę centrinę aikštę, nuolat veikiantį turgų, mokyklą ir didžiausią gyventojų skaičių. Tik atvažiavę iš karto pasijutom gyvam, šurmuliuojančiam miestelyje, kuriame turistų beveik nėra, todėl gyvenimas neįgavęs turizmo neigiamų bruožų. Apsigyvenę gražiame hostelyje pasukome link netoliese plytinčių kanjonų. Ėjome per rugių ir kukurūzų laukus, kol galiausiai atsiradę aukštomis smilgomis apaugusioje pievoje tolumoje išvydome plyšusios žemės tarpą.
Kanjonas buvo toks platus ir gilus, kad likome sėdėti jo papėdėje ir stebėti kaip vėjas į dangų kelią smėlingąją kanjono dalį. Kramsnojome smilgas ir tyliai žiūrėjome į akmeningas olas akmeninės sienos viduryje, bandydami suprasti kokio realaus dydžio yra toli esančios landos. Pasimėgavę gamtos vaizdais leidomės kitu keliu link namų, kirtome ne tokį gilų kanjoną, eukalipto giraites ir atsidūrę žaliame kanjono slėnyje neatsispyrėme tai žaliai žolytei. Atsigulę darėme angelus ir lažinomės, kiek žemiau iki žemės vėjas gali nulenkti vienišą medį ant skardžio viršaus. Užvertę galvas stebėjome debesų piešinius ir kramsnodami smilgą, pamėgę šitą užsiėmimą čia, tiesiog nieko neveikėme. Gera kartais taip.
Ragavom keptas bulves fri su dešrelėm – tradicinį Salchipapa. Bulvės Pietų Amerikoje yra papa, o ne patate, kaip Ispanijoj. J Skrandukas dėkoja už skanias daržovių sriubas, žarnų sriubos neišdrįsome paragauti – kvapas neviliojo. Atradome šviežiai trintas gervuoges – mhmm vertas grieko skonis. Juk Lietuvoje turime gervuogių, bet kažkaip nelabai naudojam. Čia Ekvadore jas naudoja visur – pyragams, uogienėms ir visiems kitiems saldumynams.
Patarimas ne vežimas
Visuose kaimeliuose yra galimybė gauti kambarį su maistu – vakariene ir pusryčiais. Toks variantas yra pigesnis nei tik kambarys. Iš pradžių apsišovėm ieškodami pigiausio pigiausio ir taškas, bet jau antrame miestelyje klaidą ištaisėm, kai supratom, kad maistas yra daug brangesnis nei visas gyvenimo ir maisto pasiūlymas.
Pinigai (Ekvadoro valiuta – USD doleriai)
Nakvynė:
Dvivietis kambarys hostelyje „Oro Verde“ Zumbahua – 10 USD
Lova daugiaviečiame kambaryje hostelyje „Hostal Cabanas“ Quilotoa– 8 USD su pusryčiais ir vakariene/5 USD tik už lovą
Dvivietis kambarys hostelyje „Cloud Forest“ Chingchulan – 12 USD
Transportas:
Autobuso bilietas Kitas - Zumbahua – apie 4 USD
Kelionė atviru sunkvežimiu Zumbahua - Quilotoa – 1 USD
Kelionė atviru sunkvežimiu Quilotoa - Chingchulan – 3 USD
Įvažiavimas į Cotopaxi nacionalinį parką – 1 USDInternetas 30 min – 1 USDMaistas:
Meniu vakarienė (sriuba, antras patiekalas ir gėrimas) – 1,75 USD
Pusryčiai (omletas ir kava) – 1,5 USD
Jogurtas – 2,6 USD
20 mandarinų – 1 USD
Gervuogių uogienė – 1,5 USD
