Po Machupicchu pasilaipiojimų judėjome link Huaraz miesto, įsikūrusio tarp kalnų ir suteikiančio daug galimybių pasivaikščioti po Cordillera Blanca, antrus pagal aukštumą kalnus pasaulyje po Himalajų. Norėjome pasigrožėti snieguotomis viršūnėmis, juose įstrigusiomis lagūnomis, nors iš tolo pamatyti ledynus ir „Paramount“ viršūnę.
Huaraz, Cordillera Blanca (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos
Huaraz, įsikūręs tarp aukštų kalnų viršūnių, atrodė visai mielas miestukas, kasdien stebintis saulės spindulių žaidimą ant snieguotų kalnų. Nors yra ganėtinai turistinis dėl itin populiaraus Santa Cruz pasivaikščiojimo, trunkančio apie keturias dienas, ir kitų kalnų atrakcijų – laipiojimo kriokliais, vaikštinėjimo ledu ir mažesnių pasivaikščiojimų po kalnus. Miestas atrodė gyvena sava vaga, per daug nesimatė ir užsieniečių, tik elegantiškos moterytės aukštesniais katiliukais ir trumpesniais sijonais iki kelių, baltomis kojinėmis ir spalvotais krepšiais, permestais per nugarą. Miestelis atrodė pilnas vietinių elegantiškų damučių, kurių ir sijonai, ne tokie pūsti ir trumpesni, ir baltos kojinės bei bateliai ant kulniuko darė jas daug elegantiškesnes nei prieš tai matytais kostiumais pasidabinusios moterys.
Huaraz, Cordillera Blanca (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Miestelio centras, ne pagrindinė aikštė, bet didelis turgus, kuriame vėlgi galima įsigyti visko, ko tik širdis geidžia. Aplink turgų bruzdantis šurmulys priminė bičių avilį, nes dirbo visi – kažką pardavinėjo vaikai, spaudė sultis moterys, želė su grietinėle ant padėklų nešiojo vyrai. Pagrindinė miesto aikštė, nors ir turėjo tą patį pavadinimą, kaip ir visos šalies pagrindinės aikštės miestuose – Plaza de Armas, bet buvo kiek kitokia nei kitur, neturėjo bažnyčios, kuri yra tik statoma, kad atitaisytų šią „klaidą“. Miesto apylinkės fantastiškos, matomos beveik iš kiekvienos miesto vietos - galima atsistoti vienoje vietoje ir lėtai suktis ratu – akis džiugina vis kitoks kalnų vaizdas ir besikeičiantys saulės spindulių šuorai ant baltutėlio sniego aukštai kalnuose prikausto žvilgsnį kelioms akimirkoms.
Lagūna 69 ir kelias iki jos
Ryte anksti kėlę ir susėdę su kitais entuziastais (autobuse sutikome fainuolę merginą iš Izraelio Deborą ir kitus) dardėjome duobėtu keliu link Lagūnos 69. Lėtai kilome, pravažiuodami mažus kaimelius, besiganančias lamas, murzinus vaikus, žaidžiančius smėlinguose futbolo stadionuose, ir skubančias moteris aukštais katiliukais ir dideliais žolių pilnais spalvotais krepšiais, permestais per nugarą. Kuo aukščiau kilome, tuo gražesnis ir platesnis vaizdas atsiverdavo. Vingiavome pro besikeišiančias kalnų viršūnes, kol privažiavome lagūną, apaugusią oranžiniais medžiais. Skaidrus vanduo nuo saulės ir uolienų įgaunantis ryškiai žydrą spalvą tarp oranžinių vėjo iškraipytų medžių atrodė lyg iš flomasteriais nupiešto vaiko piešinio. Vėl negalėjom patikėti, kokius dalykus išdarinėja gamta. Kiek pailsinę akis prie gražaus reginio ir pabandę palyginti dvi aukščiausias kalnų viršūnes judėjome tolyn. Privažiavę krūmais apaugusį skardį pradėjome savo kelią link Lagūnos 69. Pradžioj ėję žaliu slėniu, kur prie smagiai šniokščiančio upelio tingiai guli karvės ir asilai, netrukus takeliu kilome aukštyn į kalną. Takelis vingiuotas ir smagus, pilnas juodų ir rudų akmenų, atrodančių lyg geležis, keistų formų smilgų kupstų, žydinčių mėlynų ir geltonų gėlių, atsispindinčių iš aukštai krentančių krioklių pursluose. Koja už kojos ir giliai kvėpuodami kilom aukštyn aplink grožėdamiesi akmeninėm sienom, aukštais kriokliais ir atsiveriančiais aukštų snieguotų viršūnių vaizdais, laiks nuo laiko prisėsdami atgauti kvapo ir pasigrožėti apačioje plytinčiu žaliu slėniu ar tolumoje akinančiai spindinčiu sniegu, nešiojamu vėjo.
Huaraz, Cordillera Blanca (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Netrukus pasiekę rudų kupstų slėnį apsidžiaugėme, kad jau netoli lagūna, deja priešaky dar laukė aukštas kalnas ir ne vienas. J Šone palikdami vingiuojantį takelį link ledyno kopėme toliau dulkinu takeliu, apaugusiu krūmokšniais ir besimėtančiais ir koją kišančiais samanom apaugusiais akmenim. Siauro takelio vidury radom draugą – raudono kailio bulių, kuris savo trūkusių kapiliarų akim mus įsitempęs stebėjo ir niekur nei nemanė trauktis. Gyvačiokas privertė mus bristi per besidraskančius krūmynus ir jį aplenkti. Turbūt jis bijojo mūsų, o mes jo, nes vos tik mums jį aplenkus raudonasis draugas atsipalaidavęs patraukė žemyn, smagiai skambindamas varpu po kaklu. JVaikštinėjome ganėtinai aukštai, kiek trūko oro ir svaigo galva, bet galų gale pasiekėme pilką plynę, pilną pilkų didelių akmenų, visokiausių formų ir dydžių.
Huaraz, Cordillera Blanca (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Akmenys atrodė idealiai sukritę, net akimirkai šmėstelėjo mintis, gal kas juos specialiai čia surideno. Baigėsi visos spalvos, beliko tik sodri pilka ir mėlynas dangus su tolumoje baltuojančiom viršūnėm. Tokia keista vieta slėpė nepaprastą grožį – ryškiai žydrą lagūną, į kurią tekėjo vėjo kilnojamas krioklys ir laiks nuo laiko griausmingai nuo kalnų krito rieduliai, kurie buvo baisesni savo garsu, bet ne dydžiu. Kurtinantis garsas nuo vos delno dydžio akmenų nebuvo malonus ir vertė galvoti, kas gi būna krentant Puntukams. J Išvydę visą vaizdą negalėjome sulaikyti ašarų, apėmęs graudulys sumišęs su begaliu džiaugsmu, užpildančiu visą esybę, tarsi pakėlė į dangų. Kiek žmogui nedaug reikia. J Stebuklinga gamta. Sėdėjome ant pilkų akmenų ir valandų valandas mėgavomės žydra lagūna, kartais tampančia žalia, nuo pasisukusios saulės kampo. Aplink plytinti pilkuma taip ramino, nors stereotipiškai turėtų būti nejauki ir šalta – nei vieno medžio, nėra žalumos, kitų spalvų – tik pilkų riedulių dykuma, netvarkingai, bet idealiai sumestų kalnų „lapų“ krūva. Virš lagūnos didelė akmeninė siena, nuo kurios krenta krioklys ir galvą pakėlus dar kiek aukščiau – didelis smailus ir snieguotas kalnas, kuris savo šalčio gniaužtais bandė pririšti bėgančius debesis ir sniege žaidžiantį vėją. Žadą atimanti vieta neleido greit ją palikti, rymojome saulėje ir tyloje dairydamiesai aplink ar tiesiog dėbsodami į vieną tašką.
Patarimas ne vežimas
Turui į Lagūną 69 visai nereikia gido, galima patiems be jokių problemų. Agentūra suorganizuoja tik transportą, kurį galima susiplanuoti ir patiems, bet mums atlikus seklio morkos tyrimą, paaiškėjo, kad kaina ta pati, na bent jau lyginant su mūsų agentūra.
Eidami į kalnus, nepamirškite nuo saulės kremo, vandens ir šokolado.
Mūsų sutikti lietuvaičiai Žilvinas ir Diana į Santa Cruz treką/pasivaikščiojimą ėjo patys be gido, todėl viskas įmanoma.
Vnextstop ir jų kelionė dviračiais aplink pasaulį
Važiuodami iš Kusko į Huarazą, vėl pasimojavom su mūsų mylimuoju Misti Arekipoje ir per Limą judėjome tolyn į šiaurę link kalnų miesto. Netikėtai Limos stotyje sutikome Žilviną, kuris su drauge Diana dviračiais keliauja aplink pasaulį. Šaunuoliai lietuvaičiai, prie savo dviračių transporto priemonių prisitvirtinę mūsų trispalvę, mina nuo savo dabartinių namų, Čikagos, link P. Amerikos pietų, iš kur judės į Afriką ir tada per kitas Kalėdas turėtų grįžt į Lietuvą į svečius, ir trauks per Aziją tolyn. Paprasti ir draugiški lietuvaičiai dalinasi gražiomis fotografijomis ir garsina Lietuvos vardą, sutikdami daugybę bendraminčių pirmą kartą girdinčių apie mūsų mažytę šalį.
Huaraz, Cordillera Blanca (Peru) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Maistas
Huaraze gavom labai skanios rūkytos dešros, kuri taip priminė namines lietuviškas, kad laižydamiesi pirštus, negalėjom patikėti, kaip mums pasisekė. J Bandėm pasisaldinti vietiniais visokių grūdų saldumynais, bet nelabai vykusiai... Daugiausiai valgėm meniu arba gaminomės, produktus pirkdami turguje. Varškinis sūris, daržovės, kiaušiniai ir ledai. J
Pinigai (1 USD – 2,72 Peru solių)
Nakvynė:
Keturvietis kambarys hostelyje „Hatun Wasi“ Huaraz'e – 60 Peru solių
Transportas:
Kelionė autobusais Cuzco - Huaraz – 110 Peru solių
Agentūros transportas iki Lagūnos 69 – 40 Peru solių
Maistas:
Pietų kompleksas (sriuba, gėrimas ir antras patiekalas) – apie 3,5 Peru solius
8 duonos bandelės – 1 Peru solis
1,5 l vandens – 2,5 Peru solių
Didelė rūkyta dešra – 18 Peru solių
