Kokios pagalbos gali tikėtis tokie žmonės ir kur jie bei jų artimieji turėtų kreiptis, kai jos prireikia, ir pasakojame šiame straipsnyje.
Į smurtą reaguojama nedelsiant
Smurtas artimoje aplinkoje – viena aktualiausių šių dienų problemų. Jis dažniausiai apibrėžiamas kaip tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Sprendžiant šią problemą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje siūloma specializuota kompleksinė pagalba, kurios tikslas – padėti tokiems žmonėms išsigydyti ne tik kūno, bet ir sielos žaizdas ir savarankiškai kurti kitokį gyvenimą. Tokias paslaugas smurto artimoje aplinkoje aukoms visoje šalyje nemokamai teikia specializuotos pagalbos centrai (SPC), bendradarbiaujantys su šalies savivaldybėmis. Lėšų jų veiklai iš valstybės biudžeto skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Nors tokio pobūdžio smurtas negali būti toleruotinas, tačiau jį patyrę žmonės dažnai būna šokiruoti ir nežino, kur kreiptis“, – apgailestauja SADM Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė. Ragindama smurto aukas prireikus konsultacijos ar kitokios pagalbos drąsiai kreiptis į visoje Lietuvoje veikiančius specializuotos pagalbos centrus, ji aiškina: „Toks centras, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai buvo gauta informacija, telefonu ar kitomis priemonėmis ir būdais susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo pagalbą. Specializuota kompleksinė pagalba teikiama ir tuomet, kai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo savarankiškai kreipiasi į SPC“.
Kalbėdama apie tai, ką SPC gali pasiūlyti smurtą ar jo grėsmę patyrusiam žmogui, D. Zabarauskienė įvardijo kelias konkrečias pagalbos priemones. „Jei smurtą patyręs asmuo priima pagalbą, SPC konsultantas informuoja, konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus bei suteikia psichologinę ar teisinę pagalbą. Jei SPC nėra psichologo ar teisininko, SPC tarpininkauja, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui reikiama pagalba būtų suteikta kitoje institucijoje, įstaigoje ar nevyriausybinėje organizacijoje“, – sako ji.
D. Zabarauskienė priduria, kad konsultantas kartu su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu sudaro veiksmų ir pagalbos priemonių planą, kartu ieškoma aukai priimtiniausio tolesnės pagalbos teikimo būdo. Jei prireikia, smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens prašymu SPC dirbantys specialistai tarpininkauja ir dėl to, kad šiam žmogui būtų suteikta medicininė pagalba.
Anot pašnekovės, itin skubiai teikiama pagalba tai atvejais, kai smurtą patiria ar jo liudininkais tampa vaikai. „Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną paaiškėjus tokiai informacijai, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – sako D. Zabarauskienė.
Pareigūnų vizitas nustebino
Tai tikrai veikia – įsitikino molėtiškė Vilma (redakcijai pašnekovės pavardė žinoma – aut. past.) sutikusi portalui tv3.lt papasakoti, kokios pagalbos sulaukė, kai dėl smuto artimoje aplinkoje kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Tai nutiko prieš pusmetį. Grįžusi namo iš darbo radau savo vyrą labai irzlų. Buvo akivaizdu, kad jis vartojo alkoholį, atrodė kaip reikiant apgirtęs. Nespėjau nė batų nusiauti, kai pasipylė priekaištų lavina dėl visokių buitinių smulkmenų, o pamatęs, kad stengiuosi išvengti žodinio konflikto, jis nuo sienos nulupo televizorių ir sviedė jį į kampą“, – lemtingojo vakaro įvykius prisiminė pašnekovė.
Vilmą toks sutuoktinio elgesys gerokai išgąsdino ir ji ryžosi kviestis pagalbą. „Nebijojau, kad jis mane primuš, esame susituokę jau daugiau nei trisdešimt metų ir to nėra buvę, bet daiktai mūsų namuose anksčiau niekada „neskraidė“... Pamatęs, kad nejuokauju ir skambinu policijai „drąsuolis“ nėrė pro duris ir namuose nepasirodė visą vakarą“, – pasakoja ji. Tą kartą policijos pareigūnai į šeimos namus atvyko labai greitai ir juose radę tik moterį paaiškino, kad vyrą būtinai aplankys ir su juo pasikalbės kitą dieną.
„Kvailai jaučiausi laukdama policijos, kai „narsuolio“ jau buvo ir pėdos ataušusios, bet atvykę du jauni pareigūnai paaiškino, kad jei savo namuose dėl vyro veiksmų jaučiuosi nesaugi, tai taip pat yra smurtas, tik psichologinis. Jie smulkiai išklausinėjo apie situaciją, teiravosi, ar namuose yra vaikų, klausė, ar nebijau likti namuose nakčiai“, – to vakaro įvykius prisiminė Vilma.
Savo žodį policininkai tesėjo ir rytojaus dieną atvyko pasikalbėti su moters sutuoktiniu – paaiškino jam, kad jei vakarykštė situacija pasikartos, jie turės jį išsivežti ir jam teks atsakyti pagal galiojančius įstatymus.
„Kai pamatė prie durų policijos pareigūnus, mano vyrui net akys ant kaktos iššoko. Jis tikrai nesitikėjo, kad bus taip rimtai reaguojama. Jam tai buvo pamoka visam gyvenimui. O aš tą pačią dieną sulaukiau skambučio iš specializuotos pagalbos centro. Skambinusi moteris teiravosi, kaip jaučiuosi, siūlė teisinę ir psichologinę pagalbą. Tai labai padrąsino“, – pasakoja molėtiškė.
Pašnekovė prisipažino, kad jos poelgį kiti šeimos nariai vertino skirtingai: „Išgirdusi, kad vyrui kviečiau policiją, mano garbaus amžiaus motina priekaištavo ir sakė, kad „tokie dalykai turi likti šeimoje“, bet jau suaugusios dukros su tuo nesutinka ir mane labai palaiko. Jos sako, kad požiūris į tokius dalykus keičiasi ir neturiu tėvo elgesio kęsti viena už uždarų durų“, – kalbėjo Vilma.
Kenčiantiems nuo priklausomybių – medikamentai
Įtakos tam, kad žmogus ar šeima patiria socialinę atskirtį ir su ja susijusius skaudžius padarinius, neretai turi priklausomybė nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Pagalba nuo šių priklausomybių kenčiantiems asmenims teikiama per įvairius regionuose įgyvendinamus projektus. Vienas jų – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kartu su partneriais įgyvendinamas projektas, skirtas integruoti asmenis, priklausomus nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Šiam projektui iš Europos socialinio fondo 2014-2020 m. skirta daugiau kaip 8,68 mln. eurų.
Pasak D. Zabarauskienės, šio projekto tikslas – padėti priklausomiems asmenims integruotis į darbo rinką ir visuomenę ir tokiu būdu išvengti socialinės atskirties.
„Šiomis lėšomis finansuojama priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, ugdant jų bendruosius įgūdžius, jie nukreipiami mokytis profesijos, tarpininkaujama juos įdarbinant“, – socialines paslaugas, teikiamas nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims vardija pašnekovė.
Paslaugų nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims teikimą inicijuoja ne tik SADM, – regionų savivaldybės ją teikia savo jėgomis, o per įvairią projektinę veiklą ieško papildomų galimybių ir būdų padėti šiems žmonėms.
Itin platų įvairių paslaugų spektrą kenčiantiems nuo priklausomybių siūlo Kauno miesto savivaldybė, inicijavusi ne vieną socialinių paslaugų teikimo programą, skirtą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Baltaduonytės teigimu, 2018 m. viešųjų pirkimų būdu buvo nupirktos vadinamosios žemo slenksčio paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslais vartojantiems asmenims.
Paramos fondas „RIGRA“ per 2019 m. sausio-rugpjūčio mėnesius stacionariame kabinete paslaugas suteikė 241 asmeniui: jiems buvo suteikta beveik 7,5 tūkst. paslaugų, išdalinta beveik 27,5 tūkst. švirkštų ir beveik 8,9 tūkst. adatų. Paslaugų gavėjams per minėtą laikotarpį taip pat išdalyta daugiau kaip 27 tūkst. dezinfekcijos priemonių (spiritinių servetėlių), daugiau kaip 1200 prezervatyvų bei beveik 3 tūkst. pakuočių fiziologinio injekcinio tirpalo.
J. Baltaduonytė pasakoja, kad Kauno miesto savivaldybė socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugas socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims teikia ir dienos centre.
„Tai paslaugos tiems asmenims, kurie valkatauja, vartoja alkoholį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, taip pat tiems žmonėms, kurie iš dalies neteko gebėjimų gyventi savarankiškai. Siekiame, kad paslaugų gavėjai būtų įdarbinami, gydytųsi priklausomybę ar turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą“, – sako ji.
Savivaldybės turima statistika rodo, kad 2019 m. sausio-rugsėjo mėnesiais laikino apnakvindinimo paslauga suteikta 1 664 neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Laikino apnakvindinimo vyrams ir moterims paslauga pasinaudojo 237 asmenys, taip pat pasirūpinta laikinu 141 asmens apgyvendinimu.
Anot J. Baltaduonytės, šios paslaugos Kauno miestui padeda patenkinti didžiausioje socialinėje atskirtyje esančių asmenų bazinius poreikius ir išsaugoti jų gyvybes. „Per šiuos metus teikiant laikino apnakvindinimo paslaugas, socialiniams darbuotojams pavyko padėti 46 asmenis išvykti gydytis į ilgalaikę reabilitaciją bendruomenėse ar centruose. 12 socialinę riziką patiriančių darbingo amžiaus asmenų sėkmingai įsidarbino ir iki šiol dirba“, – vardija pašnekovė.
Dėmesys – krizių centrams
Viena iš sėkmingiausių socialinių paslaugų teikimo programų, skirtų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurias inicijavo Kauno miesto savivaldybė, J. Baltaduonytė vadina programą „Iniciatyvos Kaunui“.
Įgyvendinant šios programos socialinės srities projektus, skirtus prevencinėms priemonėms ir paslaugoms bendriomenėje teikti, finansavimas buvo skirtas Kauno apskrities moterų krizių centro projektui „Kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje“, buvo teikiamos psichologo konsultacijos suaugusiesiems, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat, buvo finansuotas Kauno apskrities vyrų krizių centro projektas „Paslaugos artimoje aplinkoje smurtavusiems Kauno miesto vyrams“, vyko smurtinio elgesio keitimo grupės užsiėmimai, skirti artimoje aplinkoje smurtavusiems vyrams.
Sėkmingai įgyvendinami ir savivaldybės partnerių parengti projektai. J. Baltaduonytė pasakoja, kad VŠĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ surengė mokymus Kauno miesto mokyklų Vaiko gerovės komisijos nariams, Kauno miesto mokyklų švietimo pagalbos specialistams – psichologams, socialiniams darbuotojams ir socialiniams pedagogams, Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatoriams, o Kauno arkivyskupijos „Caritas“ įgyvendina projektą „Gatvėje laiką leidžiančių asmenų įgalinimas“ bei teikia kompleksines paslaugas 35 suaugusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką ir leidžiantiems laiką gatvėje.
„Svarbu dirbti ne tik su nuo priklausomybių kenčiančiais ir įvairias socialines rizikas patiriančiais asmenimis, bet būtina rūpintis ir pagalba šių asmenų šeimoms bei jaunimui skirtomis prevencinėmis veiklomis“, – pabrėžia J. Baltaduonytė.
Pasakodama apie Kauno mieste teikiamas specializuotas socialines paslaugas, pašnekovė išskiria Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro siūlomą pagalbą. Jame nemokamas anonimines konfidencialias konsultacijas asmenims, siekiantiems atsisakyti žalingo alkoholio vartojimo, teikia priklausomybių konsultantai.
Jie motyvuoja žmogų keisti alkoholio vartojimo įpročius, nukreipia psichoterapiniam gydymui, taip pat padeda spręsti kitas dėl priklausomybės kilusias problemas. Į šias konsultacijas galima įtraukti ir artimuosius ar draugus, esant poreikiui į konsultaciją galima atvykti pakartotinai, o gydytojo siuntimas šiai konsultacijai nereikalingas. Vien šių metų sausio-lapkričio mėnesiais tokiomis konsultacijomis pasinaudojo virš 100 asmenų, dalis jų apsilankė po kelis kartus.
Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras vykdo ir nepilnamečiams skirtą ankstyvosios intervencijos programą. Tai nemokama programa 14-17 metų jaunuoliams, eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems alkoholį, psichotropines medžiagas. Konfidenciali programa trunka 10 val., per kurias jaunuoliai supažindinami su šių medžiagų vartojimo žala, dalyvauja diskusijose, o specialistai padeda jiems spręsti problemas, motyvuoja keisti elgesį.
Nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą Kaune siūlo net kelios organizacijos. Kadangi svaiginančių medžiagų vartojimą dažnai lydi psichologinės problemos, rizikingai alkoholį ir narkotikus vartojantys asmenys nemokamos anoniminės psichologinės pagalbos gali kreiptis į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, Kauno apskrities vyrų krizių centrą, VšĮ „Moters pagalba moteriai“, Krizių intervencijos centrą. Psichologinės pagalbos grupės veikia ir psichologinė, socialinė pagalba bei emocinė parama teikiama ir visuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose.
Kadangi vienas iš būdų kovoti su priklausomybėmis yra fizinis aktyvumas, VšĮ „Judėk sveikai“ tokius asmenis kviečia užsiėmimus lankyti nemokamai. Jie vyksta beveik visą savaitę nuo ryto iki vakaro, pavyzdžiui, šiuo metu vyksta 40 treniruočių per savaitę, o informacija apie tai viešai skelbiama internete. Į šiuos užsiėmimus registruotis iš anksto nereikia, o norintys juose dalyvauti, gali lankyti kuriuos nori ir kiek nori užsiėmimų.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagrindiniai pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims teikimo organizatoriai yra policija ir visoje šalyje veikiantys specializuotos pagalbos centrai.
Pagrindiniai pagalbos ir socialinių paslaugų nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms ir jų artimiesiems teikimo organizatoriai visuose Lietuvos regionuose yra savivaldybės bei socialinės psichologinės reabilitacijos bendruomenės.
Ieškantys pagalbos ar norintys pasinaudoti šiomis paslaugomis žmonės turėtų kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Šio skyriaus specialistai suteiks visą informaciją apie tai, kokią pagalbą ir paslaugas gali suteikti savivaldybei pavaldžios įstaigos ir regione veikiančių nevyriausybinių organizacijų specialistai.
