Pažintinis – poilsinis maršrutas Nevėžiu ir jo pakrantėmis per Krekenavos regioninį parką tęsiasi apie 30 kilometrų. Plaukiant galima apžiūrėti kultūros paveldo vertybes: buvusių dvarų sodybas – Murmulių, Ūdrų, Leonardavo, Daniškio, taip pat Bakainių piliakalnį ir kapinyną, Burvelių alkakalnį, Barinės kapinyną, J. Tumo-Vaižganto sodybą ir Ustronės knygnešių muziejų. Nevėžis pasižymi keista savybe – teka priešinga paviršiaus nuolydžiui linkme į pietus, o Lietuvos Vidurio žemuma žemėja šiaurės pusėn.
Nevėžio knygnešių keliais (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Knygnešystės muziejus
Keliaujant šiame krašte verta aplankyti Ustronės vienkiemyje svirne įkurtą knygnešystės muziejų, kurio ekspozicijoje pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpį ir Garšvių knygnešių bendrovės (draugijos) veiklą. Šis svirnas – retai Lietuvoje sutinkamos architektūros: yra iškeltas ant akmeninio rūsio, išsiskiria netradicine apdaila. Tačiau svarbiausia - spaudos draudimo laikais čia buvo įrengta draudžiamų knygų ir lietuviškos spaudos slėptuvė, buvusi tarp rūsio lubų ir pirmojo aukšto ąžuolinių grindų. Įsivaizduoti tik galima, kaip užsklendę duris ir užtemdę langus, prie žvakių valstiečiai atriša caro valdžios draudžiamų knygų ryšulius, slapta perneštus per sieną ir atgabentus čia, prie Nevėžio krantų. Sklaido knygų puslapius, varto „Aušrą“, „Apžvalgą“ ar „Varpą“...
Nevėžio knygnešių keliais (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Garšvių knygnešių draugija
Garšvių kaime 1885 m. pravažiuodamas apsilankė vėliau garsiausiu Lietuvos knygnešiu tapęs Jurgis Bielinis. Jis su vietiniu ūkininku Kazimieru Ūdra ir nutarę gabenti draudžiamas lietuviškas knygas. Draugijai priklausė A. Ladukas, V. Kazanauskas, J. Nesteckis, J. Račiūnas, J. Sakalauskas ir kiti. Prūsijoje nupirktas knygas samdyti vyrukai naktį slapta pernešdavo per sieną, kartais pasienio saugotojus ir papirkdavo. Kada ir kas ryšulius paims, nešėjai nežinodavo. Paslėptus pelkėtuose krūmynuose ar patikimo žmogaus daržinėje ryšulius paimdavo K. Ūdra, užmaskuodavo ir su vežimu parsiveždavo į savo kaimą. Garšvių organizacija buvo likviduota 1895 m., po to, kai ją įskundė.
Nevėžio knygnešių keliais (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Nelegalus važinėjimas
Tais senais carizmo priespaudos laikais palei Nevėžį valstiečiai išvežiodavo draudžiamą, nelegalią lietuvišką spaudą. Tie drąsūs vyrai ir moterys taip reiškė savo poziciją ir siekį būti oriais lietuviais. Juos kaimuose palaikė dauguma žmonių. Dabar po šias gražias pakrantes, po parką važinėjama taip pat nelegaliai. Tačiau to važinėjimosi tikslai ir motyvai, deja, – visai kiti ir prieštaraujantys visuomenės daugumos interesams: čia kartais pasivažinėti suburzgia keturračių ir sportinių motociklų fanai. „Didžiausia mūsų regioninio parko problema – nedrausmingi lankytojai. Su jų chuliganišku ar net vandališku elgesiu aplinkoje susiduriame nuolat. Mat periodiškai tenka išvysti šio elgesio pasekmes: sulaužytus stendus, suoliukus, poilsiavietėse sugadintą kitą rekreacinę ir informacinę įrangą, krūvas šiukšlių. Be to, mechaninėmis transporto priemonėmis negailestingai išvažinėtus gražiausius gamtos kampelius", - pripažįsta Krekenavos regioninio parko vyriausiasis specialistas Robertas Grušauskas. Važinėjančius mechaninėmis transporto priemonėmis neleistinose vietose žmones regioninio parko darbuotojai galėtų sąlyginai suskirstyti į dvi kategorijas: žvejus ir motociklininkus – keturratininkus. Žvejai, važinėjantys paupių pievomis, paprastai turi savo pamėgtas vietas Nevėžio pakrantėse. Sulaikyti pažeidėjai dažniausiai teisinasi nežinoję, kad regioniniame parke ne keliais važinėti draudžiama. Situaciją dažniausiai pavyksta išspręsti taikiai – perspėtas žmogus nedelsdamas automobilį perstato leistinoje vietoje. Žinoma, pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie sąmoningai ignoruoja parko direkcijos darbuotojų reikalavimus, taigi šiems nieko kito nebelieka, kaip surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Pasak parko vyriausiojo specialisto, žmogui svarbu išaiškinti draudimo važinėti paupiais esmę taip, kad jis ne tik pats suprastų, bet dar ir draugams galėtų pasakyti. Pasakojo, kad vairuotojų drausminimas, gamtosauginių idėjų skleidimas jau duoda rezultatų. Šiemet apžiūrėjus kraštovaizdžio būklę, pavyzdžiui, Krivulių kaime, nustatyta kad, lyginant su ankstesniais metais, žymiai sumažėjo paupių digresijos (nuvažinėjimo, nutrypimo) laipsnis. Tačiau kur kas didesnis parko direkcijos darbuotojų galvos skausmas – keturračių ir sportinių motociklų vairuotojai. Šie vairuotojai dažnai tiesiog nepaiso draudžiančių ženklų, o jų vairuojamos priemonės padaro daug žalos. Be to, keturračiai ir sportiniai motociklai lengvai nugali automobiliui neįveikiamas kliūtis. Negelbsti net specialiai įrengtos kliūtys – užtvarai, barjerai ar įkasti stulpai.
Nevėžio knygnešių keliais (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Žvelgiant į ramią Nevėžio tėkmę susimąstai. Kas skatino paprastus kaimiečius, gal net skaityti menkai temokėjusius, taip rizikuoti dėl lietuviško spausdinto žodžio? O kas skatina dabartinį žmogų, gal net su aukštojo mokslo diplomu ir gerai įvaldžiusį šiuolaikines informacines technologijas, sėsti ant galingos mašinos ir subjauroti savo tėviškės kampelį?
Linas Senkus
Daugiau skaitykite čia.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
„Kuriame Lietuvos ateitį“ (nuotr. Gamintojo)
