Sunku kelionę įsivaizduoti be transporto priemonės. Europoje kasmet iš autotransporto priemonių į aplinkos orą patenka 840 mln. tonų CO2 dujų. Vis didėjanti anglies dioksido koncentracija yra pagrindinis globalinio atšilimo „variklis“. Siekiant išsaugoti aplinką, kurioje gyvename, tenka keisti keliavimo įpročius, bei priemones.
Išgirdus žodžius „ekologiška kelionė“, pirmiausia mes pagalvojame apie elektromobilius, hibridinius automobilius arba vandenilio energiją. Tai išties perspektyvu. Šiuo metu skiriama daug lėšų plėtojant šias technologijas, tačiau jos sunkiai konkuruoja su tradicinėmis technologijomis, paremtomis iškastinio kuro naudojimu. Šiuo metu jau galima įsigyti hibridinį automobilį ar elektromobilį, tačiau jie yra brangesni negu tradicinį kurą naudojančios transporto priemonės. Taigi ką daryti, kai negali įpirkti ekologiško automobilio, o aplinkos tarša neduoda ramybės. Atsakymas paprastas – važiuok taupiai.
Kiekvieną dieną matome autotransporto spūstyse stovinčius automobilius, kuriuose važiuoja vienas žmogus, t.y. vairuotojas. Tokiu atveju geriau naudotis visuomeniniu transportu arba pasiimti bendrakeleivių. Šiuo atžvilgiu ekologiškiausi yra studentai.
Kita problema yra ta, kad dažnai nepasirenkame „taupaus“ greičio, pvz. sankryžoje užsidegus žaliai šviesai lekiame, o už 100 metrų jau spaudžiame stabdžius. Be to, kai eikvojama daugiau kuro, tai ir stabdžių kaladėlės dėvisi greičiau, o jų gamybos metu į aplinką vėl patenka teršalai.
Nepamirškime, kad kelionės užmiestyje irgi gali būti taupesnės. Viskas priklauso nuo mūsų...todėl važiuojant iš Kauno į Klaipėdą ir sumažinus greitį nuo 130 iki 90 km/h kelionė užtruktų 40 min. ilgiau, tačiau būtų sutaupoma iki 8 l kuro. Važiuojant taupesniu greičiu ne tik sumažėja CO2 emisijos, bet ir esant mažesnėms variklio apsukoms sumažėja automobilio skleidžiamas triukšmas.
Nereiktų užmiršti ir dviračio, kuris šiltuoju metų laiku yra bene ekologiškiausia transporto priemonė. Net jeigu vietovės reljefas nėra tinkamas šiai transporto priemonei, visada galima rasti išeitį – pasirinkti elektrinį dviratį. Dėka spartaus technologijų vystymosi šiandieniniai elektriniai dviračiai nesiskiria nuo įprastų, tačiau turi gerą savybę – gali padėti Jums minti dviratį, kada tik panorėsite, arba tiesiog minti už Jus. Šiuolaikiškos elektrinių dviračių baterijos įkraunamos per 4-6 valandas, o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti nuo 40 iki 90 kilometrų atstumą.
Keliaudami ekologiškai ne tik sumažinsim aplinkos taršą, bet ir sutaupysime pinigų, sumažinsime avaringumą keliuose bei rūpinsimės savo ir aplinkinių sveikata.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
VGTU (nuotr. Gamintojo)
Užsk. nr. 2346
