Tiesa ta, kad patiekalų iš daržovių ir vaisių pasirinkimas toks didelis, kad tik žaliavalgiais juos laikyti sunku. Štai dokumentinio filmo „Saulė leidžiasi rytuose“ režisierė kėdainietė Agnė DOVYDAITYTĖ vegetarė yra jau daugelį metų. Mėsa jai visai nereikalinga, bet ir iš bado ji tikrai nemiršta.
Vegetarės iš prigimties
Šių metų liepą sukako 6 metai, kai Agnė nevalgo mėsos. Kiekvienais metais tikrindamasi sveikatą, Agnė niekada nesulaukė jokių problemų ar priekaištų iš gydytojų, atvirkščiai, girdėjo tik teigiamus pastebėjimus dėl sveikatos, kraujo, odos ir kitų dalykų, paneigiančių mitą, jog „tampant vegetaru asmuo negauna organizmui reikalingų medžiagų“.
„Nustembu, kad 2018 metais kažkas dar būna nustebęs, jei sutinka vegetarą. Jau seniai stengiuosi nesivelti į ginčus ir atsakinėti į tuos pačius klausimus, kaip „O iš kur gauni baltymų“, „Jei nori apsaugoti gyvūnus, kodėl tuomet valgai jų maistą“, „O jei turėtum šunį, jis irgi būtų vegetaras?“,
„O jei suvalgytum mėsos, numirtum?“, „Bet tai kodėl žuvies nevalgai, ji juk neturi jausmų“. Tikrai nevaikštau gatvėmis su marškinėliais, sakančiais, kad aš nevalgau mėsos. Tiesiog man tai buvo natūralu. Kai nustojau valgyti mėsą, mano sesė jau kelis metus buvo vegetarė. Tad jau žinojau nemažai apie didžiausias klaidas, kurias daro žmonės, nustoję valgyti mėsą, žinojau daug receptų, tad tikrai nebuvo sunku.
Pati niekada nebuvau labai didelė mėsos mėgėja, bet taip pat nevalgydavau daugelio daržovių – praktiškai mėgdavau tik morkas, agurkus, bulves ir kopūstus, greičiausiai dėl to ir mano kraujas nebūdavo labai geras. Atsisakiusi mėsos natūraliai pamėgau beveik visas daržoves, pradėjau valgyti daug daugiau vaisių, ankštinių daržovių, avokadų, kruopų, brokolių, špinatų, riešutų…
Taip pat man daug maloniau gyventi, kai žinau, kad prisidedu daug mažiau prie gamtą labai teršiančios gyvulininkystės industrijos, ir niekas neturi mirti dėl to, kad aš gyvenčiau“, – apie pokyčius gyvenime nusprendus atsisakyti mėsos pasakojo Agnė.
Gaminimui neteikia didelės reikšmės
„Gal ne pats geriausias dalykas taip sakyti rašant šioje skiltyje, bet neteikiu labai didelės reikšmės gaminimui. Ir, nors esu vegetarė, nepraleidžiu pusės dienos galvodama ir planuodama, ką valgyti. Vis dėlto pakaitomis su draugu, kuris tarp kitko nėra vegetaras, gaminame kas dieną ir stengiamės, kad tas maistas būtų kuo įvairesnis“, – apie gaminimą pasakojo Agnė.
Kelis metus gyvendama Londone Agnė susipažino su daugelio skirtingų šalių virtuve, gyveno kartu tiek su britais, tiek su ispanais, italais, rumunais, žmonėmis, kilusiais iš Indijos, taip pat dirbo britų ir italų stiliaus restorane, tad įkvėpimo ilgai ieškoti niekada nereikia.
„Tik iš pradžių grįžus į Lietuvą buvo kiek sunku. Valgyti kavinėse čia gana brangu, o ir pasirinkimas vegetariško maisto parduotuvėse yra tikrai ne toks gausus ir dažnai kelis kartus brangesnis nei Anglijoje ar Vokietijoje, kur vegetarizmas jau retai kam kelia klausimų. Tad grįžę čia natūraliai pradėjome daugiau gaminti namuose.
Dažniausiai tai italų virtuvė – pasta, bruschetta, polenta – kažkas lengvo, greito ir pakankamai maistingo. Taip pat neretai pasidarau įvairių patiekalų iš pietų ir rytų Azijos virtuvių. Bet dažniausiai tenka improvizuoti – troškinti įvairias daržoves (dažniausiai tai pupelės, pomidorai, brokolis, kalafioras, cukinija, baklažanas – priklausomai nuo sezono), pagardinti kokiu aštresniu padažu ir vuolia.
Dažnai daržoves sumaišome su paprastu indiško stiliaus padažu, pavyzdžiui, „Tikka Masala“ iš parduotuvės, išverdame ryžių ir pagaminame aštresnį karį troškinį. Tikrai nėra taip, kad vegetarai valgo tik labai sveikai ir tik daržoves. Dažnai pasigaminam ir mėsainius, picas, dešrainius.
Gaminti man patinka, bet tikrai negaliu sau leisti „stovėti prie puodų“ kelias valandas ir gaminti kažką labai ypatingo. Labiausiai man patinka dalintis kitų šalių maisto receptais, ypatumais bei vegetarišku maistu su mama ir draugais, kurie valgo mėsą. Bet tai tikrai nėra mano hobis, daugiau natūralus dalykas.
Mano sesė Eglė, kita vertus, yra veganė. Ji tikrai domisi maistu daug daugiau nei aš, žino visas geriausias veganiško maisto kavines, atmintinai žino, kokios parduotuvės, kokį maistą pardavinėja, seka veganiško gyvenimo būdo propaguotojus socialinėje žiniasklaidoje ir t.t. Tad prireikus patarimo ar įkvėpimo maisto klausimais visada galiu kreiptis į ją“, – pasakojo Agnė.
Agnė šypsosi: „Viskas ką mama pagamina, kai grįžtu į Kėdainius, yra mano mėgstamiausi patiekalai. Bet dažniausiai, kai neturiu daug laiko ir noriu sočiai ir skaniai pavalgyti, valgau patiekalą, pavadinimu „Česnakinė pasta“. Ją pagaminti užtrunka vos kelias minutes.“
Česnakinė pasta – Spaghetti aglio e olio
Reikės: 8–10 šaukštų alyvuogių aliejaus, 3–4 skiltelės česnakų, 1 a. š. chili flakes (aštrus randonosios paprikos, čili ir kitų prieskonių mišinys), 500 g spagečių (geriausiai tinka itališki), galima pridėti petražolės, baziliko ir parmezano, jei valgote sūrį.
Paruošimo būdas
Išvirkite makaronus al dente (ne visiškai išvirti, užtruks apie 6 min). Nukoškite, bet palikite kelis šaukštus vandens, kuriame virė makaronai), atidėkite.
Didelėje keptuvėje pašildykite alyvuogių aliejų (ir ant mažos ugnies pakepinkite supjaustytą česnaką (3–4 skilteles). Labai svarbu nesudeginti česnako, nes jis taps kartus. Vos jam pradėjus keisti spalvą, nustokite kepti. Prieš pat pabaigą pridėkite čili prieskonius, pakaitinkite 1 minutę.
Į keptuvę įdėkite makaronus ir viską maišydami pakaitinkite dar 1–2 minutes. Paserviravę galite užberti žalumynus ir užtarkuoti parmezano.
Vasariškos ir lengvos salotos su figomis ir mėlynuoju sūriu
Reikės: 2 šviežių figų, gabalėlio pelėsinio sūrio, medaus, žirnių daigų salotų.
Paruošimas:
Tiesiog nuplaukite žirnių daigus, supjaustykite figas ir sūrį, apšlakstykite skystu medumi. Porcijos turėtų būti labai nedidelės, nes bus gana saldu ir sotu.
