Lietuvos neįgaliųjų draugija, jau ne pirmą dešimtmetį globojanti negalią turinčius kūrėjus, kasmet į kūrybinę stovyklą pakviečia ir fotografuoti mėgstančius žmones. Stovykloje gimę darbai vėliau pristatomi parodose. Šias iniciatyvas remia Lietuvos kultūros taryba.
Jau ne pirmus metus su negalią turinčiais kūrėjais fotografijos paslaptimis dalijasi menininkė, fotografė ir tyrėja, Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė Dalia Mikonytė.
„Ne pirmi metai, kai kartu žaidžiame, fotografuojame, ieškome. Šiais metais pabandėme atsitraukti nuo klasikinių fotografijos priemonių ir pabandyti skirtingas fotografijos alternatyvas: fotogramą (tai analoginio fotografinio atspaudo gavimas nenaudojant fotokameros), skenografiją (atvaizdo gavimas naudojant skenerį) ir kinect skenavimą (atvaizdų generavimą žaidimams skirta kinect kamera)“, – parodos atidaryme sakė D. Mikonytė.
Fotografijos alternatyvos – įdomi kūrybos forma
Fotografė pristatė minėtas fotografavimo technikas. Daugeliui buvo keista, kaip galima fotografuoti be fotoaparato ar telefono. Kuriant skenogramos būdu nuotraukos daromos naudojant skenerį. Buvo skenuojami ir įvairūs objektai – skarelė, medis, skirtingi daiktai, taip pat parodoje galima pamatyti šiuo būdu sukurtų portretų. Kadangi fotografuojama per stiklą, judinant skenerį, gaunamas gana netikėtas efektas.
Kuriant fotogramas buvo pasitelkti senosios analoginės fotografijos principai, buvo dirbama raudonoje laboratorijos šviesoje naudojant ryškalus. Kūrybinės stovyklos dalyviai darė įvairių daiktų atspaudus, kūrė kompozicijas. „Kiekvienas atspaudas, kurį matome, yra vienintelis ir nepakartojamas, kaip ir negatyvas fotografijoje. Manau, kad rezultatai tikrai džiuginantys“, – sako D. Mikonytė. Jos teigimu, daugeliui stovyklos dalyvių buvo labai įdomu dirbti laboratorijoje – daliai dalyvių raudona laboratorijos šviesa, ryškalų ir fiksažo kvapas jau buvo pažįstama, o kai kuriems tai tapo nauju įkvepiančiu atradimu. „Technologijos labai sparčiai vystosi, tačiau visad labai smagu grįžti prie senųjų technikų“, – įžvalgomis dalijosi fotomenininkė.
Dar viena technika, su kuria susipažino stovyklos dalyviai – kinect skenavimas. Tarpdisciplininis menininkas Adomas Žudys, dirbantis su 3D medija, eksperimentuojantis su trafaretais, fotografijos ir skulptūros technikomis, parodė, kaip galima padaryti žmogaus 3D portretą su žaidimams skirta kamera. Stovyklos dalyvius labai sudomino ši technika – juk visai smagu turėti savo portretą, primenantį senovės antikos biustą.
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
Alternatyvi fotografija – labai įdomi
Kūrybinėje stovykloje dalyvavusi Vilija Jocienė prisimena pirmą plenerą, kuriam vadovavo D. Mikonytė. Tuomet jo dalyviai susipažino su dar viena fotografijos alternatyva – fotogrametrija. Tai būdas skenuoti statišką objektą padarant nuotraukų rinkinį, ir kompiuterinėmis technologijomis sukuriant iš jų trijų dimensijų virtualų objektą. V. Jocienė tuomet labai susidomėjo, o įgytas žinias panaudojo sugrįžusi iš plenero į Kaunatavos kaimą Telšių rajone. Parengė projektą ir gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Fotogrametrijos būdu nuskenavo žymesnius Kaunatavos pastatus – bažnyčią, koplytstulpius, mokyklą, biblioteką, cerkvę ir surengė darbų parodą. Taip pat padarė dėlionę su kaimo atvaizdu, kurią vaikai gali dėlioti atėję į Kaunatavos biblioteką. „Vis dar nesustojame, galvojame dar suskaitmeninti žymesnes skulptūras“, – džiaugiasi Vilija.
Ji sako, kad alternatyvus fotografijos menas jai labai priimtinas, todėl labai norėjo dalyvauti ir šiemetinėje kūrybinėje stovykloje. „Žinojau, kad nebus nuobodu, kad nebus tas pats, ir tikrai nenusivyliau. Važiavau nesuprasdama, kas tai yra, nežinodama, ko tikėtis. Esu dirbusi su senąja fotografijos technika, principas buvo aiškus, bet nesitikėjau, kad galime dirbti su tiek daug daiktų – smėlis kaip gražiai atrodo pabarstytas, plunksnos... Naudojome viską, ką radome Šventojoje, gamtoje: pinigus, papuošalus, augalus, šiaudelius – viską, ką fantazija nešė“, – entuziazmo neslepia V. Jocienė. Jos teigimu, kai kurie stovyklos dalyviai dėliojo piešinius, kuriuos vėliau perkėlė į fotografijas. Pavyzdžiui, Zita Antanavičienė yra karpytoja, ir stovykloje gimę jos darbai yra panašūs į karpinius.
Negalia atvėrė naujas erdves
Panevėžietė Stanislava Juozapaitytė – meniškos sielos, tad jai labai knieti išbandyti įvairias kūrybos formas. Stanislava noriai dalyvauja Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos veikloje, ten mokosi keramikos, fotografijos, sportuoja. Taip pat ji nepraleidžia progos nuvažiuoti į Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamas stovyklas. S. Juozapaitytė sako, kad jos labai daug duoda – kiekvieną kartą išmoksti ko nors naujo, susitinki įdomių žmonių. Toks bendravimas suteikia laisvumo, daugiau pasitikėjimo savimi.
Moteris negalią turi jau 10 metų. Pradžioje atrodė, kad žemė išslydo iš po kojų. Teko sulėtinti tempą, sumažinti darbo krūvį (dirbo konditere, tortų puošėja). Dabar Stanislava gali pasidžiaugti, kad negalia atvėrė naujas erdves. „Kaip sakoma, vienus vartus uždarė, kitus atidarė. Anksčiau buvo tik darbas, darbas, dabar pamačiau, kad yra daugybė galimybių. Tik reikia neužsidaryti savyje, nelikti vienam namuose – reikia ieškoti pagalbos, ieškoti draugijos, kur būtų bendraminčių ir įdomių veiklų.“ S. Juozapaitytė įsitikinusi – negalią turinčiam žmogui labai svarbu, kad būtų sudarytos galimybės realizuoti save.
Renginio dalyvius pasveikinusi Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko pasidžiaugė, kad stovykloje dalyvavę fotografai atskleidė savo kūrybines galias, o kad kūrybinis procesas buvo įdomus ir rezultatyvus, galima pamatyti apžiūrėjus parodą.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
