Tokių ir panašių istorijų viešoje erdvėje pasirodo vis daugiau. Vis tik, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ramina, kad stebima nusikaltimų mažėjimo tendencija.
„Pažeidimų ar nusikaltimų skaičius yra stabilus, daug metų stebimos mažėjančios tendencijos iki praėjusių metų, praėjusiais metais buvo šioks toks padidėjimas, bet žiūrint ilgalaikes tendencijas ir praeitų metų padidėjimą lyginant su užpraeitais arba dar senesniais metais, stebimi daug mažesni skaičiai“, – teigė R. Matonis.
Jis pažymi, kad panašių pavienių atvejų pasitaikydavo visada, tačiau dabar jie sulaukia daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, todėl susidaro vaizdas, kad nusikaltimų padaugėjo.
Svarbiausia – tėvų ryšys su vaikais
Vis tik, nė vienas nėra apsaugotas nuo panašių patirčių, todėl būtina žinoti kelis svarbius dalykus, kurie gali padėti apsisaugoti.
Pirmiausia, kaip pastebi R. Matonis, tėvai visada turėtų bendrauti su savo vaikais, kalbėtis ir paaiškinti, kaip pasirūpinti savo saugumu:
„Tėvai turėtų kalbėti, bendrauti su savo vaikais nuolat, ne tik po kažkokių įvykių, augant vaikams labai aiškiai pasakyti, kad nebendrautų su nepažįstamais asmenimis, nesėstų į jų mašinas, nesusigundytų saldainiais, dovanomis, dar kažkokiais dalykais.
Nebūtinai tai gali atvesti į blogus, tragiškus dalykus, bet visko gali būti. Faktas, kad su nepažįstamais asmenimis nebendrauti, jeigu vaikai jų nepažįsta.“
Jei vaikas kažkur išeina, svarbu su juo palaikyti ryšį, kad vaikas turėtų susisiekimo priemonę.
„Svarbus tėvų santykis su vaikais – jeigu jie kažkur išeina, reikia turėti ryšį su vaikais: ar telefoną, ar išmaniuosius laikrodžius, kitas priemones, kad tėvai žinotų, kur yra jų vaikas, kada, kur jie eina, kokiu maršrutu, kurią valandą kur turi būti. Nuolatinis ryšys iš esmės leistų užtikrinti saugų vaikų gyvenimą“, – patarė R. Matonis.
Pašnekovas pažymi, kad didžiausia grėsmė vaikams kyla ne viešose vietose, o privačiose erdvėse – tokiose vietose nepilnamečiai dažniau nukenčia nuo nepažįstamų arba mažai pažįstamų asmenų.
„Tėvams labiau reikėtų rūpintis, kur jų vaikai būna, su kuo jie bendrauja, į kokius vakarėlius eina, nes ten kyla žymiai didesnė tikimybė nukentėti vaikui, negu viešoje vietoje“, – įspėja pašnekovas.
Venkite prastai apšviestų vietų
Didelė pagalba ir mokyklos bendradarbiavimas su tėvais – mokytojams vertėtų palaikyti ryšį su tėvais, įspėti tėvus, kada vaikai išeina iš mokyklos, ką jie veikia mokykloje, kur eina.
Taip pat Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas primena, kad vaikai neturėtų vaikščioti tamsiomis, neapšviestomis gatvėmis, kiemais, kur yra mažai žmonių:
„Vaikščioti reikėtų tokiose vietose, kur ar daugiau automobilių važiuoja, ar daugiau žmonių yra, kad tai nebūtų tamsios gatvės, pakampiai, kur nėra žmonių, nes tai yra vietos, kuriose renkasi asmenys, turintys blogų kėslų.“
Jei vaikas namo grįžta tamsiu paros metu, reikia vengti prastai apšviestų kiemų, gatvių, geriausia – jeigu patys tėvai ar suaugę asmenys parvežtų vaiką ar iškviestų jam taksi.
„Geriau, kad vaikai tamsiu paros metu nevaikščiotų vieni“, – pridūrė jis.
Jis kviečia visus žmones nelikti abejingais – pastebėjus keistai besielgiantį asmenį, besikabinėjantį prie vaikų ar kitų asmenų, apie tai pranešti paskambinus telefonu 112.
Kaip elgtis užpuolimo metu?
R. Matonis pažymi, kad ginklus ir dujinius balionėlius įsigyti ir turėti gali tik asmenys nuo 18 metų. Tad kaip elgtis, jei užpuolamas nepilnametis?
„Šaukimas, rėkimas, dėmesio atkreipimas, bėgimas į vietą, kur yra daugiau žmonių, visuomet veikia. Mūsų žmonės tampa vis pilietiškesni ir reaguoja į skriaudžiamą vaiką arba jeigu kažkas kabinėjasi.
Jeigu kažkas vienas pro šalį ir praeis, tikrai atsiras kitų, kurie nepraeis ir padės vaikui. Jeigu tokių atvejų yra, reikėtų bandyti šaukti, bėgti į tokias vietas, kur yra daugiau žmonių.“
Be to, šaukimas, rėkimas, dėmesio atkreipimas neretai išgąsdina ir pačius užpuolikus.
Jei žmogus užpuolamas, reikėtų vengti fizinių pasipriešinimo veiksmų – kitu atveju, užpuolikas gali panaudoti smurtą, fiziškai sužaloti. Verčiau stenkitės pergudrauti užpuoliką, vykdydami jo reikalavimus.
„Jeigu jis nori kažką iš jūsų pagrobti, mes tikrai siūlome geriau atiduoti savo daiktus, nes turtas, turbūt, nėra tokia didelė vertybė kaip žmogaus sveikata“, – priduria R. Matonis.
