„Vakarų šalyse pontiniai žalčialunkiai auginami, jais prekiaujama medelynuose. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas bene vienintelis Baltijos šalyse, savo kolekcijose turintis šį augalą. Taip pat turime ir paprastąjį žalčialunkį, na o pontinių – net aštuonis.
Dalis jų auga prie sidabrakrūmių, kiti – medelyne“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Pontinis žalčialunkis yra paplitęs Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Turkijoje: čia šis visžalis krūmas užauga iki 1,0–1,5 metro aukščio, užaugina 3–10 cm ilgio lapus ir 12–20 mm baltai geltonus arba žaliai geltonus kvepiančius žiedus. Žydi gegužės mėnesį. Anot Jolantos Šabūnaitės, VDU Botanikos sode kol kas žydi dvi savaites, bet tai – tik antri žydėjimo metai, vyresnis krūmas gali žydėti ir ilgiau.
Žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, tad vegetacijos periodą pradeda dar balandį. Vaisiai pradžioje būna raudoni, o sunokę tampa mėlynai juodi. Svarbu paminėti, kad šie vaisiai yra nevalgomi.
Augalas šalčiui atsparus, priskiriamas 6 ištvermingumo zonai, t. y. -21°C temperatūra jam nebaisi. Mėgsta saulėtas, kiek šešėliuotas vietas. Augalas gali alergizuoti odą. Nors literatūroje rašoma, kad nemėgsta persodinimo, patirtys kalba, jog persodinti krūmeliai puikiausiai auga.
Į VDU Botanikos sodo kolekciją pontinis žalčialunkis pateko 2011 m. iš Jenos (Vokietija), Friedrich Schiller universiteto Botanikos sodo sėklų mainų keliu.
