Popietė Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Suaugę vyrai ir moterys su pieštukais ir kreidelėmis susikaupę ir palinkę prie piešinių. Kodėl nematote jų veidų? Nuo alkoholizmo, narkotikų ir lošimo besigydantys žmonės nenori rodytis viešai. Tačiau mielai dalijasi savo patirtimi. Ką jie čia daro?
Ką dabar daro besigydantieji? Iš pradžių jiems buvo pasiūlyta nupiešti savo namą. Paskui jį iškirpti. O tada ant stalų medikai išvyniojo šį popieriaus ritinį ir kiekvienam paskyrę erdvės paragino įsikurti. Taigi, kaip matote – per vidurį gatvė, o iš abiejų jos pusių priklijuoti namai apie kuriuos besigydantieji kiekvienas kuria savo aplinką. Tokio piešimo tikslas siekiantiems atsikratyti priklausomybės, pasak stacionarinio priklausomybės ligų skyriaus vedėjo Leono Kačinsko – keleriopas.
Esą priklausomai nuo to, kokiomis spalvomis žmonės piešia, kaip išdėsto objektus erdvėje, kokį namą nupiešia ar atsiriboja tvora specialistai gali daug apie žmogų pasakyti.
O po piešimo – aptarimas. Štai tada ir kalbama, ką tavo piešinyje mato grupės nariai, ką specialistai.
Pasak psichiatro Kačinsko, tai žmonėms padeda suvokti savo jausmus, išmokti išsikalbėti. Mat turintiems priklausomybę dažnai tai būna sudėtinga.
Dailės terapija svarbi ir tuo, kad jeigu žmogui patiks, tarkim, piešti, tai gali jam padėti susilaikyti nuo priklausomybės. Turėdamas užsiėmimą, kuris jam patinka, žmogus turės kur nukreipti mintis.
Kaip jis pradėjo piešti? Ogi nuo seno norėjosi, kartais vis pajuokaudavo apie tai. Tačiau taip ir likdavo, kol prieš septynerius metus vaikai padovanojo tapybos pamokas.
Tiesa, piešimas psichiatrą traukia nuo vaikystės. Iki šiol pamena kai pas tėvUs atvyko meną išmanantis svečias. Ir pamatęs mažojo Leono paveikslą sukluso.
Profesionaliu menininku psichiatras netapo, tačiau neslepia džiugesio, kai jo darbus išsinešioja draugai.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
