„Mes, katalonai, žmonės išsilavinę ir užsienio kalbų mokomės “, - kažkada pareiškė viena barselonietė tikindama, jog Barselonoje be jokių problemų galima susišnekėti... ispaniškai. Iš tiesų, ispaniškai čia susišnekėsite. Kaip, neretai, ir angliškai (kas bet kuriame kitame Ispanijos mieste nėra taip savaime suprantama).
Barselona – jau pamėgtas daugelio turistų miestas. Savita atmosfera, originali Antonio Gaudi architektūra, gyva pagrindinė miesto „arterija “ La Rambla, senamiestis... Tačiau, kaip tvirtina patys barseloniečiai, tai nėra nei Ispanija, nei Katalonija. Norint pamatyti tikrąją Kataloniją ir suvokti jos savitumą, reikia bent trumpam ištrūkti iš Barselonos. Vien jau tam, kad suprastumėte, jog katalonai nėra ispanai.
Katalonija
Katalonija šiuo metu yra autonomiją turintis Ispanijos regionas. Šis du kartus už Lietuvą didesnis regionas (šiek tiek daugiau nei 7 mln. gyventojų) ne tik yra ekonomiškai stipriausias šalyje, bet ir turi savo parlamentą (Katalonija turi ir privilegiją kai kuriais klausimais tiesiogiai, o ne per Ispanijos vyriausybę derėtis su ES). Po 2006-ųjų referendumo Katalonija autonomijos gavo dar daugiau.
Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrę katalonų miestai prekiavo su graikais ir romėnais. Tačiau XII a. susiliejusi su kaimynine Aragono karalyste, Katalonija neapsaugojo savo teisių. XV a . plėtojant prekybą, stiprėjo miesto vaidmuo ir separatistinės nuotaikos. Katalonai kariavo Trisdešimtmetį karą (1618–1648) prieš karalių Pilypą IV. 1917 m. įsiplieskė dar vienas sukilimas, kuris buvo nuslopintas. Pilietiniame 1936–1939 metų kare Katalonijos rojalistai kariavo respublikonų pusėje, tad laimėjus frankistams prasidėjo represijos, buvo uždrausta katalonų kalba. Pirmąją savo vyriausybę katalonai išsirinko tik praėjus trejiems metams po Franco mirties. Dabar katalonai nuolatos stengiasi pabrėžti esantys kitokie.
Montserrat
Taigi, ką pamatyti Katalonijoje? Atvykus į Barseloną, galima pradėti nuo to, kas yra greta - puiki susisiekimo sistema leidžia pamiršti mašiną. Į užmiesčius vykstantys traukiniai stoja keliose stotyse, sujungtose su metro (Catalunya, Paseig de Gracia, Arc de Triumf ir kt.). Bilietai nėra brangūs. Drąsuoliai, galite mėginti keliauti su metro bilietu. Mašinos priima, tačiau ilgesniuose maršrutuose bilietus tikrina...
Viena iš įspūdingiausių vietų, esanti tik maždaug pusantros valandos kelio nuo Barselonos traukiniu – Montserrat („dantyto, nelygaus kalno“) gamtinis parkas. Tai kalnų masyvas, stūksantis lygumoje, giedrą dieną matomas net ir iš Barselonos.
Nacionaliniu parku 1989-aisiais paskelbti kalnai, ypatingi savo geologija – nepaprastai „švelnių “ formų monolitai, sudaryti iš apvalių, nugludintų formų akmenėlių. Aukščiausia viršukalnė – Sant Jeroni, iškilusi 1236 m.
Montserrat yra ideali vieta žygeiviams – kalnai išraižyti sužymėtais takeliais, tinkamais įvairaus pasirengimo žmonėms. Jei neturite ūpo kilti aukštyn – iki 1000 m pakelia funikulierius. Tačiau nusileisti žemyn – būtina. Jausmas, kuomet leidžiamasi į tarpeklį tarp dviejų stačių kalnų šlaitų – neįtikėtinas.
Dvasinis centras
Dėl gamtos grožio ir paslaptingumo čia savo šventyklas rengė jau pagonys. Nuo V a. kalnuose apsigyveno pirmieji krikščionių atsiskyrėliai. Legenda pasakoja, jog 880 m. kalnuose apsireiškė Mergelė Marija. Jos apsireiškimo vietoje buvo rasta ir Juodoji Montserrat mergelė. Sakoma, kad procesija ją mėgino išnešti iš olos, tačiau benešant ji pasidariusi nepakeliamai sunki. Nuspręsta tai traktuoti kaip Mergelės ženklą, jog ji norinti čia likti. Taip aplink ją pastatyta koplyčia, tapusi 1025 m. 750 m aukštyje įrengto benediktinų vienuolyno dalimi. Tikima, jog ją palietus, išsipildo patys didžiausi troškimai. Kalnuose galima aplankyti ir šventa laikomą olą, kurioje skulptūra buvo rasta.Tačiau dabar nustatyta, jog skulptūra buvo sukurta XII a. Be to, ji nėra juoda - medį patamsino laikas ir žvakių dūmai.
Dabar vienuolyno ansamblis atstatytas, mat buvo suniokotas Napoleono karų metu. Laimei, nenukentėjo didelė biblioteka. Taip pat čia įrengtas ir katalonų dailės muziejus. Vienuoliai, beje, nepriklausomi nuo Vatikano, noriai priima visus piligrimus – turizmas yra turizmas – veikia suvenyrų krautuvė (būtina paragauti Montserrat likerio), o norintiems pasilikti kalnuose ilgiau, galima išsinuomoti mažytę celę.
Vienuolynas – ne tik dvasinis Katalonijos centras, bet ir pasipriešinimo frankizmui simbolis. Čia glaudėsi besislapstantys partizanai, o katalonų kalbos draudimo metais vienuoliai propagavo taikų, bet nuosaikų nacionalizmą.
Vienuolynas žymus ir vienu seniausių berniukų chorų Europoje, įsteigtu XIII amžiuje. Jį galima išgirsti per vidurdienio mišias.
Galiausiai, būtina paragauti velniškai brangių, bet tikrai gardžių vietinių sūrių, medaus ir pyragų, pardavinėjamų šalia vienuolyno.
P. S. Tik neskubėkite girti, kokie gardūs ispaniški sūriai. Jus pataisys – jie kataloniški.
„Balsas.lt“ nuotraukos
