Nežinau ar aš išprotėjau bet kai būnu vienas jaučiuosi gerai o prie klasioku jaučiuosi prastai

Kai esi vienas tikrai užknisa, ir pats puikai suprantu kodėl taip yra.... Aš labai nenoriu bendrauti, nes atrodo kad manęs nesupranta, ir gal tik dėl to kad taip manau..... Galvoju dabar surasti koki žmogų ( gal ir mergina gyvenimui kartų) per kokia svetainę.... Jei norite pabendrauti būtinai į paštą parašykit lauksiu.

Labas, vienišiai. Pažindinkimės vieni su kitais. Gal būt surasime kokią išeitį. Aš tuo tikiu. Gal užsikrėsime vieni nuo kitų geromis idėjomis? Negali būti, kad padėtis beviltiška. Alio, alio, alio...

Bendraukime. Man taip pat be proto sunku.

O man kartais norisi vienatvės, aš tada jaučiuosi savimi

Nuo vienatvės ,,prisikasiau,, iki depresijos, ir jau beveik pusmetį turiu tai ką turiu - daug užuojautos ir nemažiau beviltiškumo, dar nežinau kaip išsikapstysiu.

neimanoma priprasti buti vienam, tai per daug slegia, reikia kazko su kuo galetum pasisneketi kazkur iseiti kazka nuveikti,nes kitaip galima isproteti

AS PRIPRATAU BUTI VIENAS .Kiek pamenu save dar nei vienai merginai nepatikau .