Prekybininkai pastebi, kad lietuvių mitybos įpročiai kiekvienais metais po truputį keičiasi, tačiau psichologas atkreipia dėmesį, kad paprastai pokyčių imasi gana nedidelis aktyviausių visuomenės narių segmentas, galintis atlaikyti spaudimą ir užduoti toną.
Žymus psichologas Olegas Lapinas mano, jog mitybos pokyčiai ir iš to kylantys nedideli nesutarimai šeimoje yra įprasti: „Asmenys, atsakingi už maisto gaminimą šeimoje, gali niurzgėti dėl papildomai sugaišto laiko, taikantis prie skirtingų poreikių, tačiau tiek pokyčiai, tiek niurzgėjimas yra visiškai natūralūs procesai šeimoje.
Galima nusiteikti, jog tas vienintelis besikeičiantis žmogus arba nuteiks visą šeimą pasikeisti, arba praras motyvaciją ir grįš prie senų įpročių, papildydamas likusią šeimyną“.
Pasak jo, pokyčiai yra sudėtingi procesai, kuriuos socialinėje grupėje paskatina ir vykdo lanksčiausi ir dinamiškiausi nariai. Paprastai, tokie asmenys yra ir grupės lyderiai, darantys akivaizdžią įtaką aplinkiniams.
Tokiems individams psichologas priskiria variklio vaidmenį, kuris ne tik užtikrina gyvavimą, bet ir skatina vystymąsi. Taigi, jei nusprendžia keistis šeimos „variklis“, analogišku pavyzdžiu paseks ir likę šeimos nariai.
Savo ruožtu parduotuvės komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė vartotojų elgesyje įžvelgia norą ir pastangas balansuoti mitybą:
„Kasmet matome, jog vis labiau populiarėja sveikos gyvensenos produktai, taip pat plečiasi pirkėjų mėgstamiausių vaisių ir daržovių kategorija. Jeigu prieš kelis metus gyventojai apsiribodavo Lietuvai įprastomis daržovėmis, šiandien užtikrintai renkasi ir baklažaną, ir avokadą ar kitas įdomesnes daržoves.
Maža to, vis didesnei daliai vartotojų vaisiai ir daržovės iš garnyro ar deserto tampa vyraujančia raciono dalimi. Žinoma, kai kalbame apie visos šeimos pirkinių krepšelį – jame gausu prekių, liudijančių apie gana skirtingus mitybos įpročius – tas pats pirkėjas pasirinks tiek šviežią mėsą, tiek sojos kepsnelius, tiek pilno gūdo duoną, tiek ir įprastą duoną ar batoną“.
„Akivaizdu, kad Lietuvos šeimose mitybos klausimais egzistuoja nuomonių įvairovė, tačiau nesutarimai neturėtų nustelbti lietuvių meilės maistui. Mes savo klientams visada akcentuojame, kad kiekvienas produktas gali būti paruoštas keliais skirtingais būdais – pagal kiekvieno skirtingus mitybos įpročius, svarbiausia, kad jie būtų švieži ir kokybiški“, – įsitikinusi „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kalbėdamas apie pokyčius šeimoje, O. Lapinas atkreipia dėmesį, kad nariai skirstomi ne tik pagal dinamiškumą ar statiškumą, bet ir pagal amžių, kuris tiesiogiai lemia jų elgesį, reakcijas ir įpročius.
„Pavyzdžiui, jei vaikų nuo pat pradžių neauklėjote tinkamai maitintis, jų neįpratinsite staigiai keisti valgymo įpročius: atžalos norės to, kas jiems skanu, o spjaudys viską, kas nepatiks. Vaiko sprendimai dar nėra sąmoningai apgalvoti. Taigi mitybos naujovės, kad ir kokios argumentuotos ir pagrįstos būtų, greičiausiai nesulauks pritarimo iš mažųjų“ - pastebėjimais dalinasi O. Lapinas.
Psichologas taip pat įvardija dar vieną amžiaus grupę, nelinkusią toleruoti pokyčių – tai pensinio amžiaus žmonės. Nugyvenę visą gyvenimą su vienais įpročiais, net ir daktarų raginami, jie vengia keistis ir geriau pasirenka brangius vaistus nei sveikesnę gyvenseną. Taigi sąmoningiausi ir lengviausiai pokyčius priimantys žmonės, tai 30–40 metų asmenys: išprusę, suinteresuoti sveikiau gyventi ir sąmoningai to siekiantys.
