Skirtingai nei daugelis kitų odos susirgimų ar kosmetinių trūkumų su blogai suprantamais lotyniškais pavadinimais, dilgėlinė savo vardą gavo dėl išorinio panašumo su odos nudeginimu dilgėlėmis. Deginantys raudoni bėrimai ir pūkšlės gali išsidėstyti aplink lūpas, ant skruostų, tačiau dilgėlinė gali atsirasti ir ant bet kurios kūno dalies, ten, kur ji pati pasirinks. Atvėsus orams, tokius simptomus gali sukelti ir šaltis.
Ne tiek pavojinga, kiek nemalonu
Kaip paaiškino alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, dilgėlinė – niežtintis odos bėrimas – balkšvos ar rausvos spalvos pūkšlės, dažniausiai pranykstančios per 24 val.
Dilgėlinė gali būti ūminė, kai simptomai išnyksta per 6 sav., bei lėtinė, kai bėrimai tęsiasi ilgiau nei 6 sav. Speciali dilgėlinės forma yra angioedema – Kvinkės edema. Jai būdingi staigūs lūpų arba vokų patinimai. Vietiniai patinimai gali būti ir kitose kūno dalyse bei gleivinėse. Jaučiamas nedidelis skausmingumas ar deginimas. Niežėjimo beveik nebūna. Kvinkės edema gali būti pavojinga, jeigu prasideda burnos gleivinėje arba gerklose, nes tuomet įkvepiamas oras sunkiai patenka į kvėpavimo takus, ligonis gali uždusti.
Iš esmės, patys bėrimai ir pūkšlės nepavojingi – dažniausiai jie būna nedidelio dydžio ir greitai išnyksta. Tačiau, problema ta, kad jie atsiranda ne po vieną, be to išnykstant vieniems, juos kaipmat keičia kiti. Todėl dilgėlinė įprastai vargina gana ilgai – nuo keleto valandų iki keleto dienų.
Alergologė: maskuojantys kremai gali tik pabloginti situaciją
Su sunkumais, atsirandančiais bandant atsikratyti dilgėlinės įprastomis kosmetinėmis priemonėmis, paprastai susiduria žmonės, kurie vertina šią problemą, tik kaip išorinį odos sudirgimą. Tačiau tikroji dilgėlinės priežastis slypi imuninėje reakcijoje, kurią sukelti gali bet kas – nuo šilumos ar šalčio poveikio iki atskirų maisto produktų, medikamentų, chemikalų, augalų, kosmetinių priemonių: kaip tik dėl šios priežasties bandymas „nugalėti kitą juo pačiu“ (tai yra užmaskuoti dilgėlinę toniniu kremu ar pudra) gali baigtis dar didesniu esamos situacijos pablogėjimu.
Dažniausios dilgėlinės priežastys
„Dažniausiai ūmios dilgėlinės priežastis yra infekcija“, – tvirtina alergologė.– „Ypač ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų. Ji sudaro 28-62% ūmios dilgėlinės priežasčių“.
Kita priežastis: vaistai (penicilinas, sulfanilamidai, hormonai ir kt.). „Dažniausiai pacientai patys mano, kad jų ūmios dilgėlinės priežastis yra maistas (kiaušiniai, žuvis, riešutai, vaisiai ir kt.)“. – savo pastebėjimais dalinasi gyd. Malinauskienė. – „Tačiau tyrimai rodo, kad tik 1 iš 109 suaugusių pacientų maistas yra ūmios dilgėlinės priežastis. Maistas dažnai sukelia ūmią dilgėlinę vaikams – iki 15% ūmios dilgėlinės atvejų. Dilgėlinę gali sukelti žiedadulkės, pelėsiai, gyvūnų odos dalelės (pleiskanos) ar seiles ir kt.; vabzdžių (bičių, širšių) nuodai.
Be alerginės kilmės, dilgėlinės gali būti ir fizinės kilmės, kurias sukelia šaltis, šiluma, saulės spinduliai, vibracija, trynimas ir kt.
Šalčio dilgėlinė
„Atšalus orui vis daugiau pacientų kreipiasi į gydytojus dėl įvairių šalčio sukeltų simptomų. Neretai pas alergologus patenka pacientai, teigiantys, kad yra alergiški šalčiui, tačiau renkant anamnezę paaiškėja, kad tai nieko bendro neturi su alergija“. – sako gyd. Laura Malinauskienė. – „Pavyzdžiui, čiaudulys ir vandeningos išskyros iš nosies šaltame ore, blauzdų niežulys žiemos metu, pirštų mėlynavimas arba balimas šaltyje. Tačiau pacientai, kuriems pasireiškia šalčio sukelta dilgėlinė arba angioedema, turėtų būti plačiau ištirti“.
Pasak medikės, alergija šalčiui (šalčio dilgėlinė) alergija yra vadinama istoriškai, nors pagal šiuolaikinius mokslo duomenis galbūt taip ją vadinti nevisai tikslu. „Tai yra viena dažniausių fizinių dilgėlinių rūšių, kuri pasireiškia bėrimu dėl biologiškai aktyvių medžiagų (pvz., histamino, leukotrienų) išsiskyrusių odoje ir/ar angioedema. Tai ketvirta dažniausių lėtinių dilgėlinių priežasčių po spontaninės idiopatinės dilgėlinės, dermografinės ir cholinerginės dilgėlinių. Ji nepriklauso nuo jau esančių alergijų ir gali pasireikšti bet kuriam žmogui, net jei anksčiau jam ir nebuvo alergijos“, – aiškina gyd. alergologė. Gera žinia yra tai, kad dažnai ši dilgėlinė išnyksta savaime po kurio laiko.
Kaip gydoma?
Nepaisant ar dilgėline sukėlė alerginės ar kitos priežastys, gydoma labai panašiai. Skiriami geriami ar leidžiami antihistamininiai vaistai, kurie sumažina odos dirglumą ir naujų bėrimų atsiradimą. Jei jūs pastebėjote, kad įprastinės priešalerginės priemonės jums nepadeda, ir be to tiksliai nežinote, kas sukėlė dilgėlinę, tarkitės su gydytoju alergologu. Jis atliks reikiamus testus ir pabandys išsiaiškinti susirgimo priežastį. Kaip patvirtinimas, kad jums būtent dilgėlinė, bus tai, kad jūsų būklė, pavartojus antihistaminimius (priešalerginius) preparatus pagerės. Kartais padeda kuo didesnio skysčių kiekio vartojimas.
Vietas, kur pasireiškia dilgėlinė, taip pat galima patepti kortikosteroidiniais tepalais ar, bent jau, sudrėkinti valgomuoju actu, kuris laikinai sumažina niežulį, tačiau nesutrukdo naujų bėrimų atsiradimui. O jei tai šalčio dilgėlinė, Laura Malinauskienė pataria vengti šalčio.„Tai labai pageidautina, bet ne visuomet pasiekiama“. – sako ji. – „Reikėtų rengtis šilčiau, išeinant į lauką naudoti riebius apsauginius kremus ar tepalus vietose, kurios atviros arba kuriose atsiranda simptomai. Jei simptomus sukelia šalti maisto produktai, juos vartoti tik pašildytus arba kambario temperatūros.
Ar verta gydytis pačiam?
Alergologė akcentuoja, kad pačiam gydytis alergiją (ir vieną iš jos pasireiškimų – alergine dilgėlinę) galima tik tuo atveju, kai yra tiksliai žinomas individualus tokio gydymo būdas. Vienam pakanka išgerti tabletę (klaritino, fenkarolo ir kt...). Kitam tinka kortikosteroidų tepalai ir kremai – flucinaras, celestodermas. Liaudiškos priemonės – degutas, silpnas acto tirpalas, nutrijų taukai padeda tik laikinai, sumažindami niežulį ir netgi ne visiems. Bet visiems reikia žinoti: dilgėlinė – tai ligos, gal ir ne sunkios, bet labai nemalonios ir įkyrios, pasireiškimas. Be to gydytoja primena, kad alerginė reakcija į ką nors, tai rimtas signalas apie jūsų organizmo apsauginės sistemos sutrikimus ir priežastis kreiptis į reikiamą specialistą. Daugumai sergančiųjų lėtine dilgėline paskyrus tinkamą gydymą, ligos simptomai pranyksta per vienerius metus.
SKAIČIAI
12 – 23% žmonių kartą per gyvenimą yra turėję ūminį dilgėlinį bėrimą.
10% sirgusių ūmine dilgėline, suserga lėtine jos forma.
Sergantiesiems lėtine dilgėline, 50% atvejų priežasties nustatyti nepavyksta, todėl diagnozuojama taip vadinama idiopatinė dilgėlinė.
45% atvejų sergantiems lėtine dilgėline, atlikus sudėtingus tyrimus diagnozuojama autoimuninė dilgėlinė.
5% atvejų lėtinę dilgėlinę sukelia maisto priedai (dažai, konservantai ir kt.).
50% sergančių lėtine dilgėline būna ir angioedema.
