„Gautieji rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D gali turėti įtakos ligos eigos prognozei sergantiems krūties, žarnyno ir ypač limfmazgių vėžiu“, sako vienas tyrimo autorių Dr. Hui Wangas.
Kinų mokslininkų metaanalizė apėmė duomenis apie 17332 vėžiu sirgusius asmenis iš 25 anksčiau visame pasaulyje atliktų tyrimų. Apžvalgos rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Clinical Endocinology and Metabolism“, praneša nutraingredients.com.
Daugelyje tokių tyrimių prieš pradedant gydyti vėžį ligoniams buvo nustatytas vitamino D kiekis jų organizme. Šanchajaus mitybos mokslų instituto ir kitų Kinijos universitetų bei institucijų mokslininkai nustatė, kad vitamino D (25-hidroksivitamino D) kiekiui padidėjus po 10 nanomolių litre kraujo, kaskart išgyvenimo tikimybė padidėjo 4 procentais. Rekomenduojamas 25-hidroksivitamino D kiekis yra 50 nanomolių litre kraujo ar daugiau priklausomai nuo amžiaus ar kitų faktorių.
Didesni vitamino D kiekiai buvo „reikšmingai susiję“ su mažesniu mirštamumu konkrečiai nuo žarnų vėžio ir limfomos, taip pat su geresniu išgyvenimu pasveikus nuo krūties vėžio ir limfomos.
Kartu mokslininkai rado kiek mažiau panašių įrodymų dėl sergančiųjų plaučių, skrandžio, prostatos vėžiu, leukemija, melonoma, Merkelio ląstelių karcinoma, tačiau apskritai tie duomenys buvo teigiami.
Apžvalgos autoriai mano, kad daugiau vitamino D organizme turintys sergantieji vėžiu išgyventi gali geriau, kadangi apskritai jų sveikata geresnė. Jie pastebi, kad tebėra neaišku, ar vitamino D kiekis organizme yra priežastiniu ryšiu susijęs su ligomis, ar vitaminas D tėra biologinis žymuo, apibūdinantis ligonio sveikatą.
„Atsižvelgiant į tai, kad vitamino D nepakankamumas yra išplitęs visame pasaulyje, svarbu užtikrinti, kad vis turėtų pakankamus kiekius šios svarbios maistinės medžiagos. Gydytojai turi skirti rimtą dėmesį, kiek vitamino D turi žmonės, kuriems nustatytas vėžys“, – sako dr. H. Wangas.
Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus, kad sukauptų pakankamą vitamino D kiekį. Jo trūkstant, didėja pavojus sveikatai.
Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.
Tačiau mokslininkai nesutaria ir dėl to, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.
Vitamino D nepakankamumo simptomai yra raumenų skausmas, silpni kaulai, energijos trūkumas ir nuovargis, susilpnėjęs imunitetas, polinkis į depresiją ir nuotakų kaita, miego sutrikimai.