Paprastai moters kalba būna emocingesnė. Tad ir raštiškas kalbėjimas nėra išimtis: mergina vartoja daugiau būdvardžių, epitetų, palyginimų, įvaizdžių ir metaforų. Be to, jos tekstas paprastai išsiskiria išraiškingais punktyrais – gausybe šauktukų ir daugtaškių. Na, ir dar šypsenėlių, šypsenėlių, šypsenėlių. 2. Ką norėjai tuo pasakyti?
Moteris kreipia dėmesį į detales, o vyras labiau linkęs susikoncentruoti į esmę ir nepastebėti viso kito. Moteris ieško (ir randa) potekstes. Vyras priima žodžius tiesiogiai – taip, kaip jie parašyti. Kitaip sakant, jei virtualioji pašnekovė atkakliai nemato visų Tavo užuominų ir tarp eilučių siunčiamo pranešimo – gali būti, kad flirtuoji su „biču“. (O gal Tu jai paprasčiausiai nepatikai.) 3. Antžmogiška logika
Paprastai vyrų laiškai būna visais atžvilgiais geriau struktūruoti. Klausimuose ir atsakymuose lengva atsekti ryšį ir logiką, šuoliai nuo vienos temos prie kitos – reti. Kartais pasitaiko kažkokių abstrakčių, sausų pasvarstymų („eheee, jei „Apple“ neatsiras naujasis Jobsas, kompanijos ateitis niekada nebebus tokia ryški, kaip jos praeitis“). Vyras ne tik pastebi mažiau detalių pokalbio metu, bet ir pats stengiasi atskleisti mažiau konkretybių. (Bet yra šansas, kad „nudžiovei“ vyriškai mąstančią damą. Nepaleisk!) 4. Seksualinė patikra
Yra ir tokių pokalbio temų, kurias puikiausiai gali panaudoti kaip lakmuso popierėlį. Pradėk atvirai seksistinį pokalbį apie šlovingą vyriškąją lytį. Jei pašnekovė sureaguoja stipriai prieštaraudama arba paniekinančiai iš aukšto – tai greičiausiai bendrauji su mergina. Užsimink, kad egzistuoja toks požiūris, neva moteris visada privalo prisižiūrėti, būti liekna ir daili, o vyrui tai absoliučiai nesvarbu. Iš merginos turėtum išgirsti ilgą ir įdomų atsakymą, o iš vyruko – tik ramų sutikimą. O štai lyčių lygiateisiškumo klausimai, atvirkščiai, sukels didesnį emocionalų atgarsį iš vyro nei iš moters.
