Kas gims? Gal dukra? Gal sūnus? O gal kada nors bus išpildomi pageidavimai? Vienas užsisakys sūnų, kitas labiau norės dukros? Ir iš viso, nuo ko priklauso kūdikio lytis? Tai domino žmones nuo senų senovės. Labai įdomus induistų tvirtinimas: “Jei moteris nori sūnaus, tai ji keletą mėnesių turi tenkintis sūriu ir aštriu maistu. Jei ji nori dukters, tai turi valgyti saldžiai.“
Yra nuomonė, kad sūrus maistas didina kalio ir natrio kiekį moters kūne ir manoma, kad vyriškos lyties kūdikių gimimas tuomet labiau įtikėtinas. Daug tokių druskų yra švelniuose vynuose, aluje ir daugelyje daržovių. Kita vertus, jei moteris apsiriboja saldžiu maistu, o visų pirma pieno produktais, tai kalcis ir magnis didina moteriškos lyties kūdikio gimimo tikimybę.
Italų ginekologas Angelo Cagnacci 1997-2001 metais ištyrė daugiau kaip 10200 gimimų ir juos lygino. Jis nustatė, jog moterys, sveriančios mažiau kaip 54.60kg. žymiai rečiau gimdo berniukus. Savo tyrimais jis taip pat nustatė, jog 110 berniukų tenka 100 mergaičių. Kitur galima rasti, jog 106 berniukams tenka 100 mergaičių. Bet kuriuo atveju berniukų gimimų skaičius yra didesnis. Be to, tyrimai patvirtina, kad vyriškos lyties embrionai labai jautriai reaguoja į visų rūšių apkrovimus. Prie to priskiriama ir motinos dvasinės problemos bei stresas.
Prancūzų ginekologas Francois Papa, dirbantis moterų klinikoje Paryžiuje, taip pat domėjosi dietomis. Jo nuomone, norint, kad gimtų mergaitė, reikia gerti mineralinį vandenį, kurio sudėtyje daug magnio, valgyti mėsą, sviestą, sūrį, kiaušinius, žuvį, javų produktus, riešutus, briuselinius kopūstus, gerti juodąją arbatą. Kas nori susilaukti įpėdinio sūnaus, tai turėtų tenkintis sekančia alkaline dieta: valgyti bananus, kalafiorus, pomidorus, pieno produktus, špinatus, bulves, gerti pieną, mineralinį vandenį su mažu magnio kiekiu, žolių arbatas. Kažin ar labai galima pasikliauti dietomis, nes šitoje srityje tyrinėtojų nuomonės skiriasi. Pvz., Vienos profesorius Vilfridas Feichtingeris, domėjęsis dietos įtaka kūdikio lyčiai, pasiūlė dietą, kuri gerokai skiriasi nuo Paryžiaus ginekologo dietos.
Tyrinėtojams ir toliau neaišku, kaip lyčių pasiskirstymas priklauso nuo metų laikų. Viena akivaizdu: rudenį daugiau gimsta berniukų negu mergaičių, o kovo – gegužės mėnesiais daugiau šansų turi mergaitės.
Daugelis susižavėjo hipoteze, jog įtaką kūdikio lyčiai daro mėnulis, netgi yra sudaromi specialūs kalendoriai.
Amerikiečių gydytojo Landrum Shettles nuomone yra svarbu laikas. Jei tėvai pageidauja mergaitės, tai jiems reikėtų lytinius santykius turėti 3 dienos prieš folikulino – pūslelės, kurioje vystosi kiaušiąlastė – trūkimą, kadangi spermatozoidai su X chromosomomis gyvena ilgiau. Pageidaujant berniuko, rekomenduoja gydytojas lytinius santykius turėti tą dieną, kai plyšta folikulinas (dieną prieš tai reikėtų susilaikyti!), nes spermatozoidai su Y chromosomomis yra greitesni ir kiaušinėlį greičiau pasiekia.
Lieka dar vienas kelias: į laboratoriją. Ten taip pat yra tik vienas 100%-tinis metodas – taip vadinama preimplantacijos diagnostika (PID).
Vaiko lytį lemia tėvas. Taip sutvarkė motina gamta. Lytį charakterizuoja kompleksas požymių, kuriuos lemia chromosomose esantys genai. Diploidinėse kūno ląstelėse žmogus turi 46 chromosomas (2n = 46). Dalis chromosomų, kuriomis abu organizmai nesiskiria, vadinamos autosomomis. Lytį lemia lytinės chromosomos. Moteriškos lyties atstovės paprastai turi XX chromosomas, vyriška giminė – XY. Taigi moterys turi 44+XX, o vyrai 44+XY chromosomas. Bręsdamos jos dalijasi mejozės būdu, ir susidaro dvi subrendusios kiaušialąstės, turinčios po 22+XX chromosomą, arba du subrendę spermatozoidai, kurių vienas turi 22+X ir vienas – 22+Y chromosomą. Jeigu kiaušinėlį apvaisins spermatozoidas su X chromosoma, gims mergaitė, jei su Y – berniukas. Paprastai aiškinant, ar bus berniukas, ar mergaitė, tai apsprendžia spermatozoidas, apvaisinantis moters kiaušinėlį. Nes lyties chromosoma kiaušinėlyje yra visuomet X, taigi moteriška. Vyro sėklos ląstelė turi arba X arba Y chromosomą. Jei X chromosomos nešėjas – spermatozoidas – susilies su kiaušinėliu, tai bus mergaitė (XX), jei apvaisins kiaušinėlį Y chromosomos nešėjas, tai bus berniukas (XY).
Požymiai, kuriuos lemia aleliai, esantys lytinėse chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais požymiais. Aleliai gali būti sukibę su X chromosoma, rečiau su Y. X chromosomoje yra genų, lemiančių požymius, kurie nėra nei pirminiai, nei antriniai lytiniai požymiai. Šie požymiai su lytimi susiję tuo, jog genai išsidėsto X chromosomoje. Joje yra daugiau nei 100genų. Šių požymių paveldėjimas išaiškintas dar tuomet, kai apie chromosomas ir genus nieko nebuvo žinoma. Prieš tūkstančius metų išaiškinta, kad hemofiliją (kraujo nekrešėjimas) berniukai paveldi iš motinų, kurios yra sveikos. Labai panašiai paveldimas daltonizmas( spalvų neskyrimas). Su X chromosoma sukibę požymiai žymimi raide prie X. Pavyzdžiui : XB – normali spalvinė rega, Xb – daltonizmas. Galimi įvairūs moterų ir vyrų genotipai, kurie apibūdina spalvų suvokimą : XBY - vyras normaliai skiriantis spalvas, XbY- vyras daltonikas, XBXb – moteris - ligos nešiotoja, normaliai skirianti spalvas, o XbXb – moteris daltonikė.
Pavyzdys rodo, kad moterys, turinčios vieną pakitusią alelio kopiją, hemofilija neserga, nes turi antrą dominantinį alelį, panaikinantį pažeistojo poveikį. Tačiau jos yra ligos nešiotojos, galinčios perduoti pažeistą geną savo sūnums.
dykai.lt
