Laimė, atsiranda vis daugiau iniciatyvų skleisti informaciją apie neįgaliesiems pritaikytas įvairaus pobūdžio erdves. Tokią idėją puoselėja ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS), įgyvendinanti projektą „Be slenksčių“, kuriuo siekiama, kad įvairių fizinių apribojimų turintys žmonės turėtų virtualų kelionių pagalbininką ir lengvai rastų pritaikytas vietas.
Projektas, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir „EEA Grants“, prasidėjo 2011 m. Šiai veiklai LŽNS pastūmėjo ne vieną dešimtmetį nesikeičianti situacija dėl objektų nepritaikomumo ir su tuo susijusios informacijos trūkumo. LŽNS darbuotojai nutarė patys tikrinti įvairius visuomeninės paskirties objektus visoje Lietuvoje pagal sukurtą objektų prieinamumo neįgaliesiems vertinimo anketą. Laikui bėgant patikrintų objektų vis daugėjo, ir viršijus 1000 buvo nutarta 2013 m. sukurti interneto svetainę, kurioje būtų visiems prieinama sukaupta ir susisteminta informacija, ir ji būtų nuolat atnaujinama.
Informacija apie objektų pritaikomumą
Pirmaisiais projekto gyvavimo metais buvo tikrinamos valstybinės įstaigos, užimtumo centrai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, o pastaruosius trejus metus orientuojamasi į turizmo sritį. „Be slenksčių“ koordinatorė Jurgita Masiulionytė sako: „Šiuo metu tikriname kultūros paveldo objektus, rekreacines zonas, parkus, kultūros centrus, įvairias lankytinas žymias vietas ir pagal jas sudarinėjame maršrutus po įvairius Lietuvos rajonus, nes keliaudami žmonės nori aplankyti kuo daugiau objektų. Šiemet renkame informaciją apie Vilniaus rajono maršrutus, taip pat apie lankytinas Varėnos, Alytaus, Kretingos vietoves. Prieš tai išnagrinėjame tų rajonų turizmo informacijos centrų duomenis ir vykstame tikrinti tuos objektus, kur didžiausia tikimybė, kad jie gali būti pritaikyti. Džiaugiamės, jei iš 20 patikrintų bent 6 atitinka reikalavimus ir galime juos įtraukti į maršrutą.“
Interneto svetainėje beslenksciu.lt pateikiami ne tik maršrutai, bet ir visa patikrintų visuomeninės paskirties objektų bazė su žemėlapiu, lankytinų vietų sąrašu, nuorodomis, kontaktais. Šiuo metu įvertinta apie 2000 vietų, iš jų 1740 paskelbta. Vietovės pritaikomumas žymimas spalvomis – žalia reiškia maksimaliai prieinamą, šviesiai ruda – riboto prieinamumo, o raudona – visiškai neprieinamą. Projekto koordinatorės teigimu, visiškai nepritaikytų vietovių yra beveik pusė iš tikrintų objektų, visiškai pritaikytų – maždaug ketvirtadalis, kaip ir riboto prieinamumo.
Vertinant objektų pritaikomumą, daugiausia dėmesio skiriama judėjimo trikdžiams. Svarbiausia, kad žmogus galėtų savarankiškai patekti į objektą, kad atvažiavus būtų automobilių aikštelė, iš jos – užvažiavimas ant šaligatvio ar kitokios dangos, kad nebūtų stačių savarankiškai neįveikiamų nuovažų, kad viduje būtų sutvarkyti lygių pokyčiai, kad žmogus galėtų judėti ne tik dalyje patalpų, bet ir visame pastate. Todėl ir yra trys objektų įvertinimo kategorijos, kad kiekvienas pagal savo fizinius apribojimus galėtų pasirinkti tinkamiausią vietą ir žinotų, kokie trikdžiai gali jo laukti.
Didžiausios neįgaliųjų turizmo kliūtys
Kiekvieną dieną svetainėje beslenksciu.lt apsilanko iki 20 žmonių. J. Masiulionytė tvirtina, kad prieš keliaudamas neįgalusis turi suplanuoti ir pagalvoti apie kiekvieną savo žingsnį, sustojimą, išlipimą. Tokiems žmonėms reikia išnaršyti visą internetą, sugaišti begalę laiko, kad kuo daugiau sužinotų, kur, kaip ir ką galės pasiekti. „Dažniausiai internete skelbiama informacija apie nuolaidas neįgaliesiems, o ar jie gali patekti į vieną ar kitą objektą, nerašoma. Todėl informacijos sklaida tenka rūpintis mums. Be to, ir patys negalią turintys žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie pritaikytas erdves, kur galima puikiai leisti laiką. Tikėtina, jei neįgalieji lankėsi vienais metais, atvyks ir kitais“, – tvirtina koordinatorė.
Neįgaliųjų turizmo kliūtis lemia ir neįsigilinimas į šios grupės žmonių poreikius. Dažnai manoma, kad įrengus nuovažą, aplinka jau pritaikyta. Bet neretai būna ir taip, kad iš aikštelės jos neįmanoma pasiekti arba užvažiavus nuovaža kelią pastoja didelis gėlių vazonas, reklamos stendas arba patekus į vidų pasitinka laiptai. Tokie fragmentiško aplinkos pritaikymo atvejai yra gana dažni.
Vis dėlto, kaip pastebi J. Masiulionytė, turizmo sektoriaus atstovų mentalitetas, nors ir lėtai, bet keičiasi: „Lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, pasistūmėjome į priekį. Žmonėms, turintiems negalią, reikia šiek tiek daugiau patogumų, turi būti pritaikytos ir patalpos, ir transportas, ir paslaugos, bet vieną kartą pritaikius rezultatas liks ilgam.“
Turistinių traukos centrų pritaikymas atvertų ir didesnes galimybes sulaukti daugiau turistų iš užsienio, nes kol kas Lietuva dar sunkiai atrandama kitų šalių neįgaliųjų, taip pat ir senjorų, kuriems dėl amžiaus taip pat reikia pritaikytos aplinkos – ši visuomenės dalis sudaro nemenką keliautojų srautą.
Pasak J. Masiulionytės, neįgaliųjų turizmą pavyzdingai plėtoja tokios šalys kaip Ispanija, Prancūzija. „Ten neįgaliesiems sukurta net speciali reklama, kurioje nurodoma, ką ir kaip jie gali aplankyti, – sako koordinatorė. – Tose šalyse vadovaujamasi supratimu, kad neįgaliųjų turizmas yra rinka, kuri gali atnešti nemažai lėšų, nes sveikieji dažnai keliauja poromis, o negalią turintys žmonės – grupelėmis ar net didesnėmis grupėmis. Matematika paprasta – pajamos iš tokių lankytojų bus mažiausiai trigubos, nes šie žmonės mokės už transportą, ekskursijas, viešbučius. O pas mus kol kas nelabai pamatysi keliaujančių neįgaliųjų iš užsienio, dėl to nėra statistikos, kiek pas mus apsilanko specialiųjų poreikių turinčių asmenų.“
Takais per Lietuvą
Nuo šių metų gegužės prie neįgaliesiems pritaikytų vietų sklaidos prisijungė ir Žemaitijos nacionalinis parkas. Tai – viena iš jo vykdomo projekto „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems (Unigreen)“ veiklų. Nuo 2017 metų kartu su 11 partnerių iš Lietuvos ir Latvijos vykdomas projektas finansuojamas Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 metų programos lėšomis.
Projekto rengėjai kviečia keliauti po gražiausias Šiaurės Lietuvos, Latvijos Kuržemės vietas ir yra parengę gidą-leidinį „Gamtos takais“, kuriame galima rasti informacijos apie daugiau kaip 80 maršrutų. Neįgaliesiems, senjorams, su vaikais keliaujančioms šeimoms pritaikytos vietos pažymėtos žaliai. Šiuos leidinius galima rasti visuose Šiaurės Lietuvos ir Kuržemės turizmo informacijos centruose bei internete https://www.kurzemesregions.lv/en/new-guidebook-on-nature-trails/ arba projekto interneto svetainės skyriuje „Gamtos takai“, kur pateikiami vietovių aprašymai, GPX maršrutai, garso ir vaizdo informacija, deja, kol kas tik latvių kalba.
„Kol kas šios grupės žmonių dėmesio sulaukiame nedaug. Nors labai stengiamės prisitaikyti prie jų poreikių, tačiau ne taip greitai įmanoma viską įgyvendinti. Turėjome ir mokymus, kaip suteikti kuo daugiau paslaugų šiems žmonėms. Palaikome nuolatinį kontaktą su neįgaliųjų atstovais“, – teigia Žemaitijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė, vertindama neįgaliesiems skirtų vietų pritaikomumą.
Tai patvirtina ne tik gidas-leidinys „Gamtos takais“, bet ir kitos Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyvos gerinti prieinamumą neįgaliesiems. Nuo praėjusių metų parke lankytojų laukia atsinaujinusi Platelių ežero apžvalgos aikštelė, pritaikyta ne tik judėjimo, bet ir regos negalią turintiems žmonėms, kuriems įrengtas taktilinis stendas, parko turistinis žemėlapis, Brailio raštu paruošti informaciniai leidiniai apie parke lankytinas vietas.
„Kiekvienais metais sulaukiame labai daug turistų, keliaujančių mūsų pažintiniu dviračių taku aplink Platelių ežerą. Juo gali pasivažinėti ir neregiai bei silpnaregiai, nes vienoje iš nuomos vietų turime dviratį tandemą. Yra parengti ir audiogidai, supažindinantys su dviem pažintiniais takais – nauja Lapijų trasa ir Šeirės taku, kuris iš dalies pritaikytas neįgaliesiems ir prasideda nuo Platelių ežero apžvalgos aikštelės. Pritaikyta atkarpa tęsiasi iki Kumelkaktės pusiasalio. Takas turi mobiliąją programą, kurioje ir yra audiogidas“, – pasakoja R. Augustinė.
Verta paminėti ir dar vieną neįgaliesiems pritaikytą trasą – „Plateliai ir jų apylinkės“ („Gamtos takais“ Nr. 66). „Ši trasa veda į kultūrinius ir architektūros požiūriu svarbius objektus, tarp kurių – Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras, kur neįgaliesiems pritaikytos ir edukacinės, ir apgyvendinimo paslaugos (1 dvivietis kambarys)“, – sako R. Augustinė.
Kai tokių palankių neįgaliųjų turizmui pavyzdžių šalyje rasis vis daugiau, keliaudami vis dažniau sutiksime vieni kitus, daugiau pažinsime, bendrausime. O viešai pateikiama informacija apie įvairios paskirties vietovių pritaikymą neįgaliesiems galbūt ir kitų objektų savininkus įkvėps pritaikyti erdves, kad neįgalieji turėtų galimybę savarankiškiau judėti aplinkoje.
Straipsnio autorė: Dovilė Zuozaitė.
1905 m.
1946 m.
1978 m.
