Jo teigimu, statistika yra tokia, kad 56 proc. numiršta būtent nuo šių ligų. „Jei pažiūrėtume kitoje pusėje Baltijos, tai ten šių ligų yra trečdaliu mažiau. Reikia žiūrėti, kas yra ne taip. Mes turime gerinti medicininę pagalbą“, - kalbėjo profesorius.
Medikas teigė, kad yra daugybė priežasčių, kurios nulemia infarktą. „Visų pirma, mes turime sekti savo kraujo spaudimą. Jį turime palaikyti iki 140 ir 90.
Jei tokį palaikytume, miokardo infarkto skaičių sumažintume iki 6 kartų. Jeigu matote, kad kraujo spaudimas yra padidėjęs, matuojantis ryte, būtinai kreipkitės į medikus ir informuokite apie tai. Gali būti, kad būtent tai ir užkirs kelią sudėtingoms ir pavojingoms ligoms.
Mūsų visuomenėje labai daug streso, kuris veikia neigiamai. Žinoma, nė vienas streso neišvengsime, tačiau turime mokėti jį nugalėti savo pomėgiais, maloniu fiziniu krūviu. Kadangi didelis karštis lauke ir mes išeisime ir dirbsime fizinį darbą, savo sveikatai nepadėsime.
Bet jeigu fizinis krūvis bus normalus, tai gali veikti kaip normalus atsipalaidavimo būdas. Taip pat įtaką turi mityba, mąstymas“, - kalbėjo medikas ir pridūrė, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už save.
Profesoriaus teigimu reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius, kurie išduoda miokardo infarktą.
„Skausmą širdies plote gali lemti ir skrandžio ligos ir dar 50 priežasčių, tačiau jeigu širdies skausmą lydi šaltas prakaitas, skauda po kaire mentimi, lydi mirties baimė, būtina kreiptis į medikus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į atipinius požymius: vieniems tai pasireiškia skausmus skrandžio duobutėje. Kiti ima justi skausmą kairėje rankoje“, - sakė gydytojas.
Transliacijoje jis pasakojo, kad žmonės, deja, nesirūpina savimi. Daugelis uždelsia, baiminasi kreiptis į medikus ir būtent dėl to miršta arba kenčia infarktą bei kitas širdies ligas.
Taip pat profesorius paaiškino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kokių vaistų duoti ir kaip elgtis po infarkto. Apie tai ir dar daugiau – vaizdo įraše.
