Kokia epidemiologinė skrandžio vėžio situacija Lietuvoje ir pasaulyje?
Skrandžio vėžys yra viena dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių pasaulyje, nusileidžianti tik plaučių ir storosios žarnos vėžiui. Tai yra penkta dažniausia onkologinė liga, ja visame pasaulyje kasmet suserga daugiau nei vienas milijonas žmonių, daugiausia serga Rytų ir Centrinėje Azijoje bei Pietų Amerikos šalyse. Deja, Lietuvoje sergamumas taip pat didelis.
Skrandžio skausmai – veikiausiai vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų. Kaip pažinti, kad skrandžio skausmas yra ne epizodinis, o turi gilesnę priežastį?
Skausmai viršutinėje pilvo dalyje, ten, kur yra mūsų skrandis, tikrai yra vienas simptomų, kurio priežastis gali būti skrandžio vėžys. Vis dėlto toks simptomas būdingas daugeliui kitų ligų ar sutrikimų, todėl vos pajutus šį simptomą nereikia pradėti galvoti apie blogiausią scenarijų. Jei tokie skausmai pradeda varginti periodiškai, verta kreiptis į gydytojus.
Persivalgymo jausmas taip pat yra normalus, jei iš tikrųjų persivalgome, tačiau jei jaučiate pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą ar persivalgymą suvalgę nedidelę maisto porciją ar vos tik pradėję valgyti, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Į kokius dar simptomus derėtų atkreipti dėmesį?
Skrandžio vėžiui būdingi simptomai yra tokie: apetito stoka, svorio kritimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, pilnumo jausmas suvalgius nedidelę maisto porciją, deginimo jausmas už krūtinkaulio (rėmens graužimas), pykinimas ir vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto (stebimos juodos spalvos išmatos) ar nustatoma anemija.
Dauguma skrandžio piktybinių navikų yra epitelinės kilmės. Kaip tai paveikia diagnostiką ir gydymą?
Iš tiesų, net 95 proc. skrandžio vėžio atvejų sudaro epitelinės kilmės navikas – adenokarcinoma. Kadangi skrandžio gleivinė dengia šio tuščiavidurio organo vidų, todėl dažniausiai šiai ligai diagnozuoti tenka pažiūrėti į skrandį iš vidaus. Tam atliekamas endoskopinis skrandžio ištyrimas – gastroskopija.
Esant labai ankstyvam skrandžio vėžiui, gali pakakti procedūros, kai navikas yra pašalinamas endoskopijos metu, o skrandis išsaugomas.
Jei skrandžio vėžys yra pažengęs, tačiau nėra atokiųjų metastazių, tenka šalinti ne tik dalį skrandžio ar net visą jį, taip pat aplinkinius audinius. Neretai prieš operaciją ir po jos taikoma chemoterapija. Gydymo metodai parenkami individualiai, dalyvaujant daugeliui skirtingų gydytojų specialistų.
Apie 45–48 proc. visų naujų skrandžio vėžio atvejų nustatomi 3–4 stadijos. Kodėl taip vėlai?
Ankstyvų stadijų skrandžio vėžys sukelia nedaug simptomų, todėl jie dažnai ignoruojami. Kai simptomatika tampa labai ryški ir varginanti, kreipiamasi į gydytojus ir nustatomi jau 3–4 stadijos liga.
Sergant 3 stadijos vėžiu, prognozė nėra gera, tačiau vis dar galime tikėtis, kad bus įmanoma taikyti maksimalų kombinuotą gydymą bei kai kuriais atvejais pasiekti visišką pasveikimą. Deja, nustačius 4 stadijos ligą, gydytojams tenka taikyti gydymą, kuris pailgina paciento gyvenimo trukmę ar pagerina gyvenimo kokybę, tačiau tikėtis visiško pasveikimo nebegalime.
Tokių pacientų prognozė yra itin bloga, tačiau gyvenime pasitaiko išskirtinių atvejų. Teko matyti pacientą, gydomą dėl 4 stadijos skrandžio vėžio, kurio kova su šia liga tęsiasi jau beveik aštuonerius metus ir šiuos metus jis gyvena visavertį gyvenimą.
Ar skrandžio pašalinimas labai apsunkina gyvenimą?
Tai yra didelės apimties ir sudėtinga operacija, kurios pacientai prisibijo. Dažniausiai išgirstame klausimų, kaip reikės valgyti po operacijos, ar tai bus įmanoma. Valgyti tikrai pavyks, taip pat prireikus į pagalbą dėl mitybos po tokio tipo operacijų visuomet gali ateiti gydytojas dietologas.
Po operacijos dauguma gali patirti vienokių ar kitokių nemalonių simptomų, tačiau dauguma jų pranyksta jau per pirmuosius 6 mėnesius po operacijos.