Tai, kas buvo patrauklu prieš porą metų, šiandien jau gali būti praradę žavesį. Laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų organizatorė Karolina Jancevičiūtė sako, kad nusistovėję laidotuvių standartai keičiasi pagal šiuolaikines aktualijas, o žmonės tokiems pokyčiams atviri.
„Žmonės pokyčius priima ganėtinai lanksčiai. Klientai, lankydamiesi mūsų atsisveikinimo namų salėse ar matydami tiesiog nuotraukas iš laidojimo ceremonijų gali pastebėti, kad mūsų stilistika yra kitokia, nei yra įprasta visose laidojimo įmonėse.
Manau, kad pas mus ir ateina tie žmonės, kurie ieško laisvesnio, kitoniškesnio bei modernesnio sprendimo ir sakyčiau, kad žmonės gan lanksčiai žiūri į tokį laidojimo organizavimą“, – sako ji.
Laidotuvių ceremonijų organizatorė pastebi, kad Lietuvoje laidojimo tradicijos vakarietiškėja – dažniau pasirenkamas kremavimas, atsisakoma baltos spalvos ir nyksta baimė eksperimentuoti.
„Labiausiai pastebiu, kad keičiasi atsisveikinimo formatas – žmonės dabar atsisveikinimo metu yra labiau linkę šnekėtis, dalintis prisiminimais, nuotraukomis, klausytis velionio mėgtos muzikos, dažniau renkasi unikalesnio dizaino urnas kremuotiems palaikams, nes atsisveikimai su urna populiarėja.
Stengiamasi atkreipti dėmesį į tai, ko norėjo velionis – kokias spalvas, gėles jis mėgo. Kas liečia gėles, karstą, urną, tai žmonės vis dažniau nori kažkokių ryškesnių sprendimų. Vis dažniau klientai prašo atsisveikinimą padaryti suasmenintą, modernesnį“, – pastebėjimais dalinasi specialistė.
Tiesa, užsakymų būna visokių – kai kurie žmonės nėra linkę per daug nukrypti nuo įprastų lietuviškų laidojimo tradicijų, kai kurie bando atrasti balansą tarp nusistovėjusių normų ir modernumo – taip atsiranda naujos dekoracijos, kinta organizavimas.
Mažėja giedorių, atsisveikinimas darosi labiau suasmenintas
Anot K. Jancevičiūtės, atsisveikinimui populiarėja instrumentinė muzika – žmonės rečiau renkasi giedorius, dažniau lengvesnius klasikinius kūrinius.
„Kalbant apie gyvą muziką, žmonės vis dažniau linkę rinktis instrumentinę – smuiką, fleitą, saksofoną ar gitarą. Tačiau tikrai yra ir tokių, kurie pageidauja tradicinių giedorių giesmių. Gan dažnai tokį pasirinkimą lemia velionio išreikšta valia. Bet jei artimieji patys priima sprendimą dėl muzikos, tai dažniau būna pasirenkama lengvesnė muzika, klasikiniai kūriniai.“
Atsisveikinimas su mirusiuoju darosi vis labiau asmeniškesnis – žmonės pradėjo daugiau dėmesio kreipti į dekoracijas, minimalizmą, detales. Specialistė pabrėžia, kad detalės vis labiau priderinamos prie paties velionio asmenybės bruožų.
„Būna du variantai: kai velionis išreiškia savo pageidavimus prieš mirtį ir kai artimieji priima sprendimus atsižvelgdami į velionio asmenybę. Kai artimieji žino velionio norus, ateina jau žinodami, kokiais drabužiais velionis norėjo būti aprengtas, kokioje aplinkoje vyks atsisveikinimas. Kitu atveju artimieji daug sprendimų priima atsižvelgiant į velionio asmenybę, pavyzdžiui, net ir urna gali atspindėti tam tikrą žmogų“, – pasirinkimus vardijo K. Jancevičiūtė.
Anot jos, renkantis tiek karstą, tiek urną laidojimui, žmonės atsižvelgia, iš ko ji pagaminta: „Žmonės atkreipia dėmesį į urnos pagaminimo medžiagą – ar tai akmuo, ar medis, ar žmogus buvo artimas su gamta, spalvos labai svarbios būna, minimalizmas ar puošnumas salėse.
Kadangi mūsų salėse dideli langai su vaizdu į upę, dažnai žmonės pamini, kad pasirinko tokią ceremoniją dėl to, kad velionis buvo labai artimas su gamta“, – apie pasirinkimą pasakoja ji.
Kuria saugią atmosferą išreikšti jausmus
Laidojimo ceremonijos niekada nebūna be emocijų – susidurdami su netektimi organizatoriai turi išmanyti ir tai, kaip suteikti psichologinę pagalbą. „Rekviem“ atstovė sako, kad tikras specialistas turi išmanyti ne tik techninius dalykus, bet ir mokėti tinkamai bendrauti su netekties ištiktu žmogumi.
„Manau, kad dirbant laidojimo srityje ir bendraujant su netektimi susidūrusiais žmonėmis svarbu teikti psichologinę pagalbą. Aišku, variantų būna visokių – kartais netektys jau būna lauktos, kartais visai netikėtos.
Mes norime nuimti žmogui nuo pečių visas technines detales, kad kuo lengvesnė būtų našta ir psichologinis momentas yra tikrai labai svarbus. Laidojimo ceremonijų organizatorius yra profesionalas tada, kai išmano savo sritį ne tik iš techninės pusės, tačiau sugeba suteikti ir psichologinę pagalbą, žino, kaip žmogui sukurti saugią atmosferą, kad jis galėtų laisvai išreikšti savo emocijas ir gedėti“, – apie specialybę kalba moteris.
Ceremonijų organizatoriai yra mokomi atlikti simbolinį psichologo vaidmenį: „Darbuotojai nuolat gilina savo žinias kaip bendrauti su žmonėmis, kurie ateina ir šoko būsenoje, ir pikti, nespėję susitaikyti su netektimi. Mes turime žinoti, kaip jiems padėti, kaip reaguoti į jų emocijas, kad viskas vyktų kuo įmanoma sklandžiau.“
Tradicijų liks
Organizatorė mano, kad stresas dėl laidotuvių proceso detalių netektį patyrusį žmogų verčia į šoną stumti emocijas, nes pirmiausia reikia rūpintis planavimu.
„Žmonės, besiruošdami laidotuvėms, pas organizatorius ateina labai pasimetę. Jų galvose daug minčių, susijusių su planavimu ir emocijos tuo metu kiek atitraukiamos į šalį.
Kuomet mes iš jų perimame visą organizavimą, sudėliojame kiekvieną žingsnį, ką reikės daryti toliau, tuomet žmogus gali pats emociškai ruoštis atsisveikinimui“, – sako ji.
Nors lietuviai vis dažniau išbando naujoves, specialistė neabejoja, kad tradicinių laidotuvių fragmentų šiuolaikinėse ceremonijose išliks.
„Tradicijos kažkiek tikrai turėtų išlikti. Manau, kad po truputį jau keičiasi laidotuvių mados, bet svarbiausia, kad žmonių valia būtų įgyvendinta ir kad jiems tai būtų priimtina. Jei žmogus nori tradicinio varianto, su tuo irgi viskas gerai, nes ir tai išsaugoti reikia.“
