Nesiseka? Matyt, tokia jūsų karma. Šis žodis jau tapo madingu „lemties“ sinonimu. Vis dėlto kas yra karma ir ar iš tiesų ji lemia tiek daug?
Kas yra karma?
Sąvoka „karma“ mus pasiekė iš senovės Indijos religinių mokymų. Išvertus iš sanskrito kalbos šis žodis reiškia „atpildą“. Karma – visatoje galiojantis priežasties ir pasekmės dėsnis. Kitaip tariant, žmogui atlyginama už viską, ką jis yra padaręs ir padarys ateityje. Kiekvienas poelgis – priežastis, gimdanti pasekmes – tiek ligas ir nelaimes, tiek džiaugsmą ir sėkmę. Karma – atpildas, išsitęsęs laike ir erdvėje. Ji negimsta su tuo kūnu, kuriame esate šią akimirką. Karma – savotiška sielos savybė, šleifas, sudarytas tiek iš gerų, tiek iš blogų darbų. Žmogaus karma visada yra su juo, bet kokiame įsikūnijime, bet kuriame reinkarnacijos etape.
Krikščionybė, kurios tradicijos persmelkė visas gyvenimo sferas, net nesvarbu, ar apskritai esate tikintieji, ar ne, nepripažįsta karmos būsenos. Juk, pasak krikščioniškojo tikėjimo, siela – nemirtinga, o kūnas, kaip ir gimtis, duodamas žmogui tik vieną kartą. Ir už nuodėmes baudžia, o už gerus darbus apdovanoja Dievas, o ne koks nors visatos dėsnis. Induizmo religija – priešingai – teigia, kad tik pats žmogus savo veiksmais ir elgesiu pritraukia tiek sėkmę, tiek negandas. Be to, ne tik šiame gyvenime, bet ir visuose kituose. Taigi jei šiame gyvenime už negerus darbus ir piktas mintis jūsų niekas nenubaudė – kitame vis tiek teks atkentėti.
Vis dėlto ar verta atsisakyti karmos sąvokos vien dėl to, kad ji netinka prie mūsų religijos terminologijos? Juk esmė nuo to nesikeičia – jei gyvensite teisingai ir dorai, darysite kitiems gera – jums bus už tai atlyginta, gyvensite laimingai, siela bus rami. Piktadarių laukia priešinga lemtis – rūpesčiai, bėdos, nerami sąžinė ir lemtingi likimo vingiai. Viskas dėsninga. Taigi savo karmą, galima sakyti, turi ir krikščionys, tik šie ją vadina Dievo atpildu.
Karma – bet kokių veiksmų – tiek pozityvių, tiek negatyvių – pasekmė. Karmos dėsniai ragina nieko nekaltinti dėl to, kas nutiko jums – visa esmė glūdi jumyse, taigi jei staiga užklupo nesėkmės, jų priežasčių ieškokite ne aplinkybėse, o praeityje. Tada viskas taps aišku kaip ant delno.
Ar karma – bausmė?
Visi žmonės susilaukia tokio atpildo, kokio nusipelnė: ką nors išdavėte – išduos ir jus, nuskriaudėte – nuskriaus ir jus, tapote kieno nors širdgėlos priežastimi – ir jūs turėsite išgyventi sunkų emocinį etapą. Tiesa, tiek skausmas, tiek nuoskaudos gali transformuotis: fizinis skausmas virsti moraliniu, karjeros nesėkmės – negandomis asmeniniame gyvenime ir t. t. Tą patį dėsnį mums primena ir liaudies išmintis: „Nekask duobės kitam – pats įkrisi“, „lazda turi du galus“ ir pan.
Ne paslaptis, kad karmos dėsnis dažniau prisimenamas ne džiugesio, o nelaimių atveju – savotiškas žmogaus kryželio, kurį šis pasmerktas nešti visą gyvenimą, atitikmuo. Kodėl? Pasirodo, atpildas už gerus darbus neateina taip lengvai. Kad jo sulauktume, visų pirma reikia ištaisyti praeities klaidas. Ir ne tik tas, kurias padarėme esamu pavidalu, o tas, kurių prikrėtėme praėjusiame gyvenime. Tai vadinama karmos skolų grąžinimu. Tik tada, kai skola bus atiduota, būsime apdovanoti už gerus darbus šiame gyvenime. Be to, gerais darbais pasirūpiname, kad kitas persikūnijimas gyventų geriau, lengviau.
Karma nėra likimas. Juk likimas mums duodamas iš aukščiau, o karmą kuriame patys. Tiksliau, ją kuria mūsų darbai ir mintys. Taip, taip, ir už blogas mintis anksčiau ar vėliau susilaukiama atpildo, bet ne viskas taip primityvu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Natūralu, kosminiai dėsniai reprezentuoja tiesioginį ryšį tarp poelgių ir jų pasekmių, tačiau niekas nežino, kiek laiko gali praeiti nuo tos akimirkos, kai teks sumokėti už dabartinius poelgius.
Karma – baigtinė sąvoka
Induizme esama trijų karmos rūšių: sančita („sankaupos“), prarabha („nešanti vaisių“) ir krijamana („besikaupianti šiuo metu“). Manoma, kad tai savotiškas uždaras ratas – kol iš sančitos galima paimti tam tikrą kiekį karmos – teigiamos ar neigiamos, persikūnijimo tikslas niekur nedingsta ir žmogus tampa nuolatinių reinkarnacijų įkaitu, neturinčiu galimybės išsiveržti iš šio rato ir priartėti prie dangaus. Taip bus, kol žmogus darys poelgius savaime to nesuvokdamas, o gerus darbus atliks trokšdamas patirti malonumą ir teigiamą atpildą, ratas neatsivers. Tik gėris dėl gėrio gali ne tik pagerinti karmą, bet ir padėti pasiekti nirvaną. Tik kai visos karminės skolos grąžintos ir žmogus ima elgtis teisingai, daryti gerus darbus nesitikėdamas už juos jokio atlygio, tik gero kitiems, jo veiksmai nebesukuria jokios karmos – nei geros, nei blogos. Ir kitame gyvenime jo laukia amžinoji palaima.
Kyla pagrįstas klausimas: kas gero, jei nutrūksta žemiškų įsikūnijimų grandinė? Juk reinkarnacija pati savaime – galimybė gyventi amžinai. Tačiau ne viskas taip paprasta ir gražu. Niekas negarantuoja, kad kitas jūsų įsikūnijimas bus geresnis už šį. Jei jūsų gyvenimas buvo nelabai teisingas ar apskritai pakenkėte daugybei žmonių, kita jūsų inkarnacija gali tapti tikru prakeiksmu. Kaip tik todėl induizmo pasekėjai stengiasi išsivaduoti nuo bet kokios karmos, kad pelnytų amžinąją palaimą ir nerizikuotų kitomis reinkarnacijomis.
Šiaip ar taip, pirmasis žingsnis nirvanos link – turimos karmos apvalymas. Net jei netikite amžinuoju išganymu ir apskritai mintimi, kad dar kartą atgimsite kitu pavidalu, išsivalę karmą galėsite harmonizuoti dabartinį gyvenimą, pritraukti į jį daugiau sėkmės, atrasti tikrąsias vertybes, kurios galbūt pakeis ir jus, ir jūsų požiūrį į gyvenimą.
10 žingsnių, padėsiančių išvalyti karmą
1. Visų pirma liaukitės dėl to, kas vyksta su jumis ar nutinka jums, kaltinti nesėkmingai susiklosčiusias aplinkybes ar supančius žmones. Kad ir kaip būtų sunku, pasistenkite suvokti, kad visi įvykiai – jūsų veiksmų pasekmė. Arba atvirkščiai – jūsų delsimo, pasyvumo, neveikimo padariniai. Gebėjimas teisingai vertinti tai, kas vyksta – pirmasis žingsnis karmos išvalymo link.
2. Negalvokite, kad nesėkmių ruožo, į kurį patekote, negalima niekaip suvaldyti ir sutrumpinti. Kuo greičiau šiam ruožui sukursite teigiamos energijos atoveiksmį – tuo greičiau jis baigsis. Taigi net jei iš visų pusių spaudžia negandos, nesiliaukite daryti gerų darbų – tai padės greičiau išsivaduoti iš tamsiojo gyvenimo etapo ir užtikrins geresnę karmą kitame gyvenime.
3. Karmos sąvoka reiškia atpildą – veiksmą. Kad išvalytumėte karmą, taip pat turėtumėte veikti ir nelaukti tik atpildo už tai, ką kadaise padarėte gero. Nenuleiskite rankų, dalykite gėrį ir toliau.
4. Kaip jau minėta, karma valosi tik tada, kai gerus darbus darote dėl gėrio, o ne todėl, kad pajustumėte malonumą ir pasitenkinimą. Todėl pasistenkite kasdien atlikti bent vieną visiškai nesavanaudišką gerą darbą. Tai ne taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk aplinkui – tiek daug būtybių, kurioms reikia jūsų geros širdies, švelnaus žodžio, supratimo.
5. Jei svajojate išvalyti karmą indišku stiliumi, visų pirma iš valgiaraščio turėtumėte negailestingai išbraukti jautieną ir veršieną. Juk karvė Indijoje – šventas gyvulys. O valgoma švento gyvulio mėsa karmą žaloja tiesiog negrįžtamai. Be to, induistai turi visą kompleksą pozų, kurios faktiškai atstoja krikščionių vienuolių kadaise praktikuotą saviplaką – pozos, skirtos pačiam sau nubausti. Tiesa, jei nepraktikuojate jogos ir neišsiskiriate ypatingu lankstumu, to bandyti nevertėtų, kitaip teks rūpintis nebe karmos valymu, o stuburo gydymu. Todėl idealiu atveju užtektų tiesiog suvokti, kad kažkurioje situacijoje pasielgėte blogai ir, nepaisant tam tikrų nuostolių sau, žalą atlyginsite, o klaidą ištaisysite.
6. Linkėkite žmonėms gero – tiek žodžiais, tiek mintimis, nekeršykite ir neprakeikite aplinkinių, nekeiksnokite likimo ir nesiskųskite juo. Net mintimis palinkėjus kam nors blogo galite susilaukti nemalonumų. Todėl stenkitės, kad mintys visada būtų tik pozityvios. Ir nesikrimskite, jei kas nors kitas jums padarė ką blogo – už tai anksčiau ar vėliau taip pat laukia atpildas.
7. Ne tik pati gyvenkite teisingai, bet ir propaguokite tokį gyvenimo būdą, stenkitės atkalbėti kitus nuo blogų darbų, netinkamų poelgių, padėkite tiems, kas yra greta, įveikti pyktį, sulaikykite juos nuo idėjų, nešančių blogį kitiems.
8. Pasistenkite kitų žmonių interesus iškelti aukščiau už savuosius, o jei nepavyks ir suklupsite – skirkite sau bausmę, t. y. tam, kas nukentėjo dėl jūsų žodžių ar veiksmų, padarykite ką nors gero.
9. Padėkite visiems, kam reikia jūsų pagalbos, nelaukite, kol paprašys. Tik nuoširdžiai padarytas gėris valo karmą. Tas pats geras darbas, kurį padarėte kieno nors įkalbėti ar aplinkybių priversti, karmos nevalo, taigi dažniau rodykite iniciatyvą. Jei iš anksto įtariate, kad koks nors jūsų sprendimas ar poelgis gali kaip nors pakenkti kitiem žmonėms – neženkite šio žingsnio arba raskite tinkamesnį, saugesnį sprendimą. Beveik visada įmanoma rasti alternatyvą.
10. Karmos valymas – ne vienkartinis aktas, tai – gyvenimo būdas. Negalima atlikti jo kaip ritualo ir lyg niekur nieko gyventi toliau: karma jau išvalyta, toliau viskas eisis kaip per sviestą. Be to, netikėkite apsišaukėliais, kurie už tam tikrą mokestį savo maldomis ar ypatingais ritualais pasirengę išvalyti jūsų karmą. Joks kitas žmogus to padaryti negali, karma valoma tik jūsų pačių valios pastangomis. Gyvenkite teisingai ir tada jums atsivers kelias į amžinąją palaimą, nirvaną. Nors ši būsena pasiekiama tik išrinktiesiems, pasistengti verta – tikrai nieko neprarasite, bet žengsite milžinišką žingsnį asmenybės tobulinimo ir vidinio pasaulio harmonijos link.
Parengė Laura MUREIKAITĖ
