Rytų ir Pietryčių Lietuvoje įgyvendintas kardiologijos projektas sulaukė išskirtinio Europos Komisijos (EK) dėmesio. Mūsų šalyje viešėjęs už regioninės politikos plėtrą atsakingas eurokomisaras Johannesas Hahnas džiaugėsi pasiektais rezultatais ir išreiškė viltį, kad po kelerių metų Lietuvos Rytų ir Pietryčių regionas visoje Europoje garsės sumažėjusiu sergamumu ir mirštamumu nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Pasaulyje kasmet 17 mln. žmonių miršta vien tik nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuvoje pagrindinė pusės mirusiųjų mirties priežastis – taip pat širdies ir kraujagyslių ligos. Tai labai aktuali sveikatos problema, todėl neatsitiktinai jai skiriamas ypatingas dėmesys, įgyvendinami kompleksiniai projektai, jungiantys šių ligų prevenciją, gerinantys diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją.
Siekiant modernizuoti vieno iš Lietuvos regionų sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą, sumažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, prailginti vidutinę gyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę, 15 rajonų buvo įgyvendintas „Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ projektas.
Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą puikiai įvertino ir EK. Sėkmingai įgyvendintą kardiologijos projektą leista plėsti į Vidurio ir Vakarų Lietuvą.
Padidėjo paslaugų prieinamumas
Įgyvendintas kardiologijos projektas EK nariui J.Hahnui buvo pristatytas jį vykdžiusioje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Įstaigos generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus teigimu, eurokomisaras domėjosi projektu, jo ilgalaikiu poveikiu. „Kardiologijos projekto rezultatus J.Hahnas įvertino teigiamai. Esu labai patenkintas, kad šiam sėkmingai įvykusiam projektui atvertas kelias į Vidurio ir Vakarų Lietuvą“, - sakė A.Laucevičius.
Pasak Santariškių klinikų vadovo, kardiologijos projektas pagerino sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Įgyvendinus projektą, pagerėjo paslaugų prieinamumas, kokybė, įvairovė, išaugo jų apimtis, padidėjo paslaugų teikimo operatyvumas bei kompleksiškumas. Buvo įsigyta medicininė diagnostinė ir gydymo įranga, keturi greitosios medicininės pagalbos reanimobiliai bei suformuotos mobiliosios brigados, teikiančios skubią konsultacinę kardiologinę pagalbą. „Anksčiau miestuose gyvenantys ūmiai susirgę pacientai gaudavo žymiai geresnę pagalbą nei rajonų gyventojai. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje įgyvendintas kardiologijos projektas suvienodino visų gyventojų galimybes gauti pagalbą“, - pabrėžė A.Laucevičius.
Reikšmingi pasiekimai
Kardiologijos projektas sukūrė prielaidas sveikatos priežiūros įstaigoms tolygiai didinti savo veiklos efektyvumą vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Prieš porą metų baigto įgyvendinti projekto rezultatai, anot A.Laucevičiaus, buvo nevienadieniai. Tikimasi, kad projekto metu įgyvendintos priemonės didelę naudą teiks ir ateityje.
Kaip vieną reikšmingiausių įgyvendinto projekto pasiekimų, A.Laucevičius nurodo gerokai padidėjusį išgyvenamumą susirgus miokardo infarktu. Pacientų, su tokia diagnoze patekusių į mažas ligonines, mirčių skaičius įgyvendinus projektą sumažėjo 2,5-3 kartus. „Tai didžiulis pasiekimas, kuris leidžia tikėtis, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos regione mirčių nuo kardiovaskulinių ligų ir toliau mažės“, - pažymėjo profesorius.
Projektą Regioninės politikos plėtros eurokomisarui Johannesui Hahnui (kairėje) ir Sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui (centre) pristato jį vykdžiusios Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Lauc (nuotr. Organizatorių)
A.Laucevičius nuomone, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje vykdytas projektas svarbus ir tuo, kad parodė, jog sveikatos apsauga ateityje turėtų būti tvarkoma regioniniu principu. „Į Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų tinklą turėtų būti sujungtos visos sveikatos priežiūros įstaigos: nuo universitetų ligoninių iki šeimos gydytojų centrų“, - aiškino jis.
Visoje šalyje vienodos paslaugos
Idėja, Lietuvoje įgyvendinti ES lėšomis remiamą kardiologijos projektą, gimė Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Pasak Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, labai svarbu, kai įgyvendintas projektas sulaukia gero Europos Komisijos įvertinimo, tai patvirtina pasirinktų sveikatos politikos vektorių teisingą kryptį.
„Ministerija strategiškai numatė, kad širdies ir kraujagyslių ligos bei dėl jų kylančių problemų sprendimas turėtų būti remiamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Parengus strateginius dokumentus ir derėtasi su EK, įrodinėta, kodėl mums būtina įgyvendinti projektą“, - sako sveikatos apsaugos ministras R. Šukys. Tokiu būdu, anot ministro, pasiektas vienas svarbiausių projekto tikslų – aukštos kokybės kardiologinių paslaugų prieinamumas rajonų gyventojams.
„Šiandien ne tik didžiųjų šalies miestų Vilniaus, Kauno gyventojai, ištikus bėdai, operatyviai sulaukia aukštos kvalifikacijos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų pagalbos, didėja paslaugų prieinamumas visiems pacientams“,- sako R. Šukys.
Pasiteisinus Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projektui, užsitikrinus ES struktūrinių fondų paramą, analogiškas projektas šiuo metu įgyvendinamas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Šiuose regionuose taip pat gerinama širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, stengiamasi užtikrinti savalaikį pacientų gydymą.
„Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mūsų šalies gyventojų mirties priežasčių. Šios problemos sprendimui SAM ir toliau skiria prioritetinį dėmesį, - sveikatos pasaugos ministras R. Šukys. – Išplėtus kardiologijos projektą į kitus regionus, visi Lietuvos gyventojai gaus vienodas paslaugas“.
Audronė Jurkšytė
Užs. Nr. 2125
