Kapadokija – tai unikalus geologinių darinių palikimas, esantis vidurio Anatolijoje, Turkijoje. Įspūdingas regiono kraštovaizdis formavosi milijonus metų: išsiveržus ugnikalniui iš jo lavos ir pelenų susiformavo minkštos uolienos masyvai, kurie, veikiami vėjo ir lietaus, sudarė netikėčiausias formas. Kai kurie didžiulius plotus užimantys Kapadokijos kalnų masyvai yra iškilę net 1 000 m virš jūros lygio.
Kapadokija (nuotr. environmentalgraffiti.com) (nuotr. Gamintojo)
Šio regiono istorijos ištakos siekia net XIX a. pr. Kr., o permainingą miesto istoriją kūrė čia gyvenusios tautos - asirai, hetitai, persai, romėnai, Bizantijos gyventojai ir turkai. Ankstyvojoje Kristaus eroje Kapadokijoje buvo pastatyta tūkstančiai bažnyčių bei vienuolynų. Tačiau vėliau persų bei arabų kariuomenės pradėjo niokoti kraštą. Norėdami apsisaugoti nuo priešų, miesto gyventojai vulkaninėse uolose pradėjo statyti požeminius miestus.
Kapadokija (nuotr. environmentalgraffiti.com) (nuotr. Gamintojo)
Vienas iš žinomiausių Kapadokijos regiono miestų, dar vadinamas muziejumi po atviru dangumi, - Gioreme, kuriame stūkso vietinių gyventojų praminti „fėjų kaminai“. Tai vulkaninės kilmės nuosėdinės uolienos, kurios susiformavo prieš daugiau nei 3 milijonus metų. Vietiniai gyventojai, pastebėję kad ši uoliena labai lengvai skaptuojasi, tačiau yra patvari ir gerai apsauganti nuo lietaus ir vėjo, pradėjo joje statytis savitus namus. Vėliau iš jų ėmė skaptuoti bažnyčias ir vienuolynus, kuriuos puošė spalvingomis freskomis. Iš buvusių 365 Gioreme uolose įrengtų bažnyčių ir vienuolynų liko 30, kurias galima aplankyti ir šiandien.
Kapadokija (nuotr. environmentalgraffiti.com) (nuotr. Gamintojo)
Kitas unikalus Kapadokijos reiškinys – tai požeminiai miestai. Jų Kapadokijoje yra ne vienas. Manoma, kad požeminiuose miestuose gyveno hetitai, vėliau romėnai ir bizantiečiai. Paskutinieji požeminiais miestais naudojosi musulmonų persekiojami krikščionys. Vienas toks miestas turi 7-8 aukštus pritaikytus įvairioms gyvenimo reikmėms. Pirmajame aukšte įrengti miegamieji, valgomieji, virtuvės, vyno sandėliai, ir tualetai. Žemesniuose aukštuose įrengtos religinės mokyklos, ginklų sandėliai, tuneliai susisiekti su kitais požeminiais miestais. Paskutiniame aukšte – vėdinimo angos.
Kapadokija (nuotr. environmentalgraffiti.com) (nuotr. Gamintojo)
Kapadokijos regionas dar žinomas kaip „balandžių slėnis“. Čia uolose sau būstus įsirengę ir tūkstančiai balandžių. Visame pasaulyje nerasite kitos vietos, kur suskrenda daugiau balandžių. Balandžiai visada buvo svarbūs Kapadokijos gyvenime, jie buvo maisto ir trąšų šaltinis. Net šiandieniniai ūkininkai sako, kad, balandžių dėka, jų auginami vaisiai yra patys saldžiausi Turkijoje. Kapadokija dabar yra itin populiari turistinė atrakcija. Kai kuriuose urvuose yra įrengti net viešbučiai svečiams. Šią vietą tiesiog privalo pamatyti kiekvienas, viešintis Turkijoje.
Kapadokija (nuotr. environmentalgraffiti.com) (nuotr. Gamintojo)
