Andrius Tverijonas
Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, kambariniams augalams reikia visiškai kitokios priežiūros nei vasarą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Gėlių priežiūros specialistai sako sulaukiantys gėlininkų mėgėjų klausimų, ką daryti, kad parduotuvėje įsigytos vazoninės egzotinių šalių gėles greitai nenumirtų. „Parduotuvėse įsigytas vazonines gėles reikėtų laistyti ne pilant vandenį iš viršaus, bet panardinant vazonėlį į vandenį, kaip jos įpratusios šiltnamiuose“, – sako Indrė Šakytė, Šiaulių universiteto Botanikos sodo vyresnioji gėlininkystės specialistė.
Profesionalo patarimai
Egzotines gėles dovanų gaunantys ar jas įsigiję gėlių mylėtojai dažnai pasiskundžia, kad vazoninė gėlė ilgai nedžiugino, po savaitės ar mėnesio ėmė ir sunyko. Pasak gėlininkystės specialistės I. Šakytės, viena iš gėlės mirties priežasčių gali būti tai, kad transportuojamas augalas turėjo iškęsti daug skersvėjų, temperatūros svyravimų. Kita priežastis – neteisingas augalo laistymas. Šiltnamiuose masiškai auginamos gėlės būna laistomos iš apačios, tad jos neužsiaugina paviršinių šaknų. Gėlę pradėjus laistyti iš viršaus, vazono apačioje susiformavusios šaknys gauna nepakankamai vandens, todėl gėlė ir sunyksta.
Specialistė parduotuvėje įsigytos gėlės vazoną rekomenduoja panardinti į vandenį, palaukti, kol vanduo įsigers ir ištraukti. Žinoma, svarbu gėlės neperlaistyti. Tai ypač aktualu rudenį, kai augalai ruošiasi poilsiui ir drėgmė jiems gali pakenkti.
Daugelis kambarinių gėlių kartą per metus turi pailsėti, todėl rudenį jos mažai laistomos arba visai nelaistomos. Jei atvėsus orams augalas gausiai laistomas, yra skatinamas jo augimas, bet šviesos sparčiai augti yra per mažai, todėl augalas ima skursti, jį puola pelėsis, ruduoja ir krenta lapai.
I. Šakytė sako, kad rudenį Botanikos sode auginamoms vazoninėms gėlėms naudojamos trąšos, kuriose gausiau fosforo. Fosforas neleidžia augalui išgarinti vandens, tad gėlės gali ramiai ilsėtis, vegetuoti, neprarasdamos drėgmės.
Ar rudenį gėles reikia persodinti? Anot gėlininkės, jei vasarą augalas augo prastai ir, akivaizdu, kad vazonėlis yra per mažas, rudenį augalą rekomenduojama persodinti. Paprastai žmonės žemių mišinį įsigyja specializuotose parduotuvėse, o Botanikos sodo darbuotojai pasidaro specialių mišinių.
Žinoma, persodinant gėlę būtinai reikia vazono dugne padaryti drenažą. Imant žemę iš savo sodo sklypo, būtina patikrinti, ar žemėje nėra sliekų, vabaliukų. Vabaliukai graužia augalo šaknis, dėl to augalas nyksta. Sliekas, kuris yra laikomas daržininkų pagalbininku, vazonėlyje augalui tik pakenks. Rausdamas urvus, jis sukuria oro tarpus, apnuoginamos augalo šaknys, tada gėlė skursta, negaudama pakankamai mineralinių medžiagų.
Pradėjus šildyti namus, augalai ima kentėti nuo radiatorių šilumos ir nuo langų sklindančio šalčio. Gėles geriau patraukti toliau nuo stiklo, vėdinant kambarius, gėles išnešti į patalpą, kur nebūtų skersvėjų. Pasak I. Šakytės, jei augalą užpuola amarai, kankina pelėsis, jį reikėtų atskirti nuo kitų gėlių ir gydyti priemonėmis, įsigytomis specializuotose parduotuvėse.
Ar tiesa, kad vogtos gėlės geriau auga? I. Šakytė liaudies prietarų patvirtinti sako negalinti, bet tvirtai žino, kad jei augalu džiaugiesi, apdovanoji susižavėjimo žvilgsniu, jis geriau auga. „Moksliniai tyrimai įrodė, kad augalai reaguoja į žmogaus emocijas. Kaip žmogus reaguoja į augalą, taip augalas jam ir atsako“, – sako gėlininkystės specialistė.
Mėgėjos patarimai
Šiaulietė gėlininkė Irena rudenį kambarinių augalų niekada netręšia arba tręšia tik kartą per mėnesį ir tik tomis trąšomis, kuriose mažai azoto. Trąšas lieja ištirpdytas šiltame vandenyje, nes laistant šaltu gali pradėti pūti šaknys, paruduoti lapų kraštai.
„Tie augalai, kurie žiemą žydi, turi būti laikomi šiltai (12–16 laipsnių temperatūroje), laistomi ir tręšiami. Kaktusams ir sukulėntams reikia šviesos, jiems kenkia drėgmė, tad šių augalų nereikėtų laistyti tris mėnesius“, – sako Irena.
Rudenį, dažniau negu vasarą, nuo augalų reikia valyti dulkes. Taip lapai galės geriau sugerti saulės šviesą ir drėgmę. Nuo pūkuotų lapų dulkes Irena pataria nubraukti minkštu sausu šepetėliu. Dideli lapai valomi kempine, o augalus su smulkiais lapais galima įstatyti į vonią ir nupurkšti purkštuvu. Dušu plauti nepatartina, nes nuo kieto vandens ant lapų gali likti dėmių.
„Kartais augalus puola erkės, skydamariai ir amarai. Nuo šių kenkėjų augalus gelbėja plovimas šaltoku vandeniu su tabako nuoviru. Geras sprendimas augalus nuo amarų purkšti ir senų sudygusių, pažaliavusių bulvių žievės nuoviru“, – sako moteris.
Kambarines gėles galima atgaivinti ir namuose ruoštomis trąšomis. Gėlės auga geriau, jei kartais į žemę būna įmaišoma arbatžolių. „Naudinga gėles kartais palaistyti šalta arbata. Kambarinėms gėlėms itin tinka atšaldytas vanduo, kuriame virė kiaušiniai. Kai kurie gėlininkai tiesiog į vazono žemę įkasa kiaušinį. Pavasarį kiaušinio lukštas būna tuščias – augalas „suvalgo“ visas naudingas medžiagas“, – sako gėlių mylėtoja.
