Tradicijos atsidėkoti papildomais pinigais už kokybiškai ir maloniai suteiktas paslaugas egzistavo nuo neatmenamų laikų, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Laikui bėgant susiformavo tam tikri arbatpinigių tarifai skirtingas paslaugas teikiantiems žmonėms. Taigi, kam, kiek ir kaip palikti arbatpinigių?
Trumpas ekskursas į istoriją. Pavadinimas arbatpinigiai kilo Didžiojoje Britanijoje, XVIII amžiuje, o jo kilmė susijusi su arbata. Minėtais laikais buvo itin madinga gerti arbatą, specialiai įrengtose verandose ir skveruose. Dėl padavėjų darbo ypatumų ir lankytojų noro būti greičiau ir kokybiškiau aptarnautiems, ant stalų pradėjo atsirasti specialios dėžutės su užrašu T.I.P.S. (To Insure Prompt Service), greitesniam aptarnavimui. Netrukus terminas pradėtas versti į kitas kalbas, nepamirštant ir arbatos vaidmens. Arbatpinigius imta palikinėti ne tik padavėjams, bet ir įvairiausias paslaugas teikiantiems žmonėms, esą „arbatai“. Kam, kiek ir kaip palikti arbatpinigių?
Taisyklė paprasta – jums patiko, greitas ir malonus aptarnavimas restorane ar kavinėje? Palikite arbatpinigių. Tačiau, jei padavėjas dėl jūsų visiškai nesistengė, turite moralinę teisę sumokėti lygiai tiek, kiek nurodyta čekyje. Europoje arbatpinigiai paprastai neviršija protingumo principo – 5-15 proc. nuo sąskaitoje nurodytos sumos. Beje, nepalikite pernelyg mažai, bet ir nepersistenkite. Japonijoje, Islandijoje, Švedijoje arbatpinigiai nėra sveikintinas dalykas. Nepamirškite atkreipti dėmesio į gautą sąskaitą, nes kartais arbatpinigiai jau būna įskaičiuoti (paprastai apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos), tokiu atveju, pakaks suapvalinti čekyje nurodytą sumą. Dažniausiai arbatpinigiai paliekami ant stalo, pridengiant juos čekiu arba įdėjus į sąskaitos dėklą.
Jei norite perduoti arbatpinigių virėjui, paklauskite padavėjo, kokiu būdu galite tai padaryti. Valgydami greito maisto užkandinėse ar restoranuose arbatpinigių palikti neprivalote, tačiau kartais tam būna skirta speciali dėžutė, į kurią galite įmesti pinigų.
Galimas dalykas, jog viešbutyje sulauksite nešiko pagalbos. Paprastai tokios paslaugos būna mokamos, ir pakaks tiesiog suapvalinti oficialaus tarifo sumą, tačiau, jei nešikas buvo labai mandagus – iškvietė taksi, rūpestingai elgėsi, už kiekvieną papildomą paslaugą paprastai duodamas euras, doleris ar bet kuri kita valiuta. Rekomenduojama iki 5 tam tikros valiutos vienetų.
Arbatpinigiai taksistui priklauso nuo kelių dalykų: kelionės trukmės ir sudėtingumo, jūsų prašymu įvykdytų nenumatytų sustojimų, bagažo sunkumo. Šalyse, kur arbatpinigiai nelabai pageidaujami, o taksistai tikrai nepersistengs suteikdami jums papildomų paslaugų, pakanka suapvalinti sąskaitos sumą. Jei arbatpinigiai laukiami, tuomet protinga būtų pridėti iki 10-15 proc. nuo paslaugos kainos, tačiau neverta itin persistengti.
Jei jums pasisekė, ir atostogų metu duris jums su šypsena atidaro durininkas, turėkite omeny, jog nebūtina kaskart jam mokėti, pakaks, jei išvykdami paliksite eurą kitą. Tačiau, jei durininkas imasi iniciatyvos, iškviečia jums taksi ar suteikia papildomų paslaugų, pvz. paneša daiktus, tuomet vertėtų sumokėti po 0,5-1 eurą už paslaugą. Administratoriui mokėti nebūtina, nebent jis viršijo savo įgaliojimus ir, pvz. užsakė jums bilietus į kokį renginį, tuomet atsiskaitymas už paslaugas galėtų siekti iki 10 eurų.
Jau beveik įprasta palikti arbatpinigių viešbučio kambarinei, jei ji sąžiningai tvarko jūsų kambarį. Arbatpinigiai paliekami peleninėje. Prabangesniuose viešbučiuose apsistoję Italijos, Graikijos, Portugalijos bei Ispanijos svečiai neturėtų net mąstyti apie galimybę išsisukti nuo prievolės, nebent viešbutyje nakvojama tik vieną naktį. Tačiau neskubėkite švaistyti pinigų, didelė arbatpinigių suma ar smulkiomis monetomis palikti arbatpinigiai – tiesiog neskoninga.
Rūbininką galima apdovanoti, jei jis jums ne tik padavė paltą, bet padėjo jį apsivilkti. Tokio malonumo kaina paprastai svyruoja nuo 0,2 iki 1 euro. Suomijoje, Italijoje ir kitose šalyse gali būti nurodyta suma, kurią reikėtų įteikti rūbininkui.
Pasiruoškite kelias monetas nenumatytiems atvejams, kad netektų ilgai raustis piniginėje, beieškant smulkių. Gali būti, jog susilauksite malonios realios pagalbos ir labai norėsite padėkoti. Nesidrovėkite, tik prisiminkite, jog arbatpinigiai duodami subtiliai ir, jei jau tenka paduoti juos tiesiai į rankas, pasistenkite padėkoti visa savo kūno kalba – šypsena, galvos linktelėjimu.
