Gali atrodyti, kad santykiuose viskas einasi gerai ir sklandžiai, o ir aplinkiniai vis kartoja, kokia graži ir darni pora esate. Tačiau ar net girdėdami tokius komplimentus, vakarais uždarius namų duris, tenka beviltiškai gniaužyti kumščius, nes santykiai labiau primena amerikietiškus kalnelius, o ne rožėmis kotą žemę. Jeigu tai skamba pažįstamai, tai ne sutapimas.
„Dauguma iš mūsų aplinkoje turi žmonių, su kuriais santykiai nuolat banguoja, komplikuojasi ar kelia įtampą. Taip gali būti ir tarp draugų, giminių ar kolegų. Vienas iš svarbesnių požymių, atpažinti žmogų, su kuriuo santykiai tikrai bus komplikuoti ir per konfliktus, o tiksliau per susitaikymą po jų“, – sako A. Kaluginas.
Atkreipkite dėmesį į atsiprašymą
Prižadinkite, tikrai pasitaiko mažesnių a didesnių nesusitarimų, pykčių, priekaištų – tai neišvengiama bet kokių santykių dalis. Mes nemokame skaityti savo partnerio minčių, todėl ne visada gerai suprantame, ką jie norėjo pasakyti, interpretuojame jų veiksmus savaip.
„Tokia yra mūsų realybė. Po kivirčų žmonės vienaip ar kitaip taikosi. Būtent čia ir galima atpažinti ar galima su žmogumi kurti rimtus santykius ar apsvarstyti jų perspektyvą, o gal visiškai juos nutraukti.
Susitaikymo scenarijus visada yra vienodas – vienas iš poros žengia pirmą žingsnį ir pasiūlo taikytis. Kaip jis tai daro ar ką pasako, nėra taip svarbu. Svarbiau, kaip kitas žmogus gali reaguoti į šį susitaikymą“, – aiškina psichologas.
Nuo tokio žmogaus laikykitės toliau
Reakcijos į susitaikymą gali būti dvi – atsiprašymas bus arba priimtas, arba atmestas. Abiem atvejais reikia atidžiai stebėti jūsų partnerio elgesį, nes jis gali išduoti gana daug.
„Jeigu jūs atsiprašote, o kitas apsidžiaugia lyg ir būtų to laukęs – puiku, o jeigu atsiprašote, o kitas žmogus raukosi, reaguoja vangiai – tai ženklas susimąstyti dėl šio žmogaus. Bet pagrindinis ženklas yra kitur.
Jeigu jūs siūlote taikytis, o kitas žmogus sako, kad irgi buvo neteisus, pasakė nesąmonę, pasikarščiavo ir nesuvaldė emocijų, neįvertino konteksto ir panašiai, su tokiu žmogumi galite drąsiai turėti reikalų.
Tačiau jeigu kitas sako, kad tik jūs esate neteisus, blogas, piktas ir tik jums reikia ramintis ir valdyti emocijas, galvoti, ką sakote ir kad galite susikišti savo atsiprašymą į vieną vietą ar panašiai, tai nuo tokio žmogaus reikia laikytis kuo toliau“, – nurodo specialistas.
Atskleidžia, kad žmogus nesubrendęs santykiams
A. Kaluginas teigia, kad žmogus, kuris po konflikto sugeba įžvelgti ir pripažinti bent minimalią savo kaltę, jis suvokia, kad santykių kokybė priklauso nuo abiejų jų dalyvių, o santykiai yra abipusė atsakomybė.
„Žmogus, kuris moka tik kaltinti kitus ir net nesvarsto, kad pats galėjo prisidėti prie konflikto, tikrai nėra subrendęs santykiams. Su tokiu žmogumi gera tiesiog leisti laiką, susitikinėti ir linksmintis, bet su tokiu žmogumi santykiai visada bus komplikuoti. Svarbiausia, kad galima pešti naudą ne tik iš konflikto, bet ir susitaikymo“, – įspėja jis.
Tiesa, psichologas pabrėžia, kad ši taisyklė galioja tik paprastų, buitinių konfliktų metu. Jei pykčiai kyla dėl grubių santykių pažeidimų, pavyzdžiui, smurto, neištikimybės ar panašiai, nusižengęs turi pripažinti ir kompensuoti savo kaltę, o nuskriaustas turi rimtai apsvarstyti šių santykių lemtį.
Visą laidą išgirsti galite čia:
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad neseniai rašėme, kad vidurio amžiaus krizė iš tiesų egzistuoja. Nors ją patiria tiek moterys, tiek vyrai, vis dėlto pastariesiems su ja sekasi susitaikyti daug sunkiau. Psichoterapeutas Andrius Kaluginas atskleidžia, kokie ženklai išduoda vyrų vidurio amžiaus krizę, ir ką reikėtų daryti moterims, juos pajautus.
Specialisto teigimu, per savo gyvenimą žmogus išgyvena ne vieną krizę. Žmogaus raidos psichologijoje jų išskiriama daug, bet Lietuvoje populiariausia ir geriausiai žinoma vidurio amžiaus krizė. Šios krizės metu vyrai pradeda svarstyti, ar yra patenkinti savo gyvenimu.
„Žmogus tarsi peržvelgia savo gyvenimą ir jaučiasi galintis dar kažką pakeisti. Ir tuomet jam kyla klausimas, ar tai ką jis turi – šeima, pinigai, darbas, mašina – yra jo laimė? Pagrindinis šios krizės metu kylantis klausimas – „ar visa tai, ką aš turiu, yra prasminga?“ – pasakoja A. Kaluginas.
Ieško jaunų partnerių
Psichoterapeuto teigimu, dažniausiai vedami tokių minčių, vyrai nuspendžia pakeisti moterį ir renkasi gerokai už savę jaunesnę. O jeigu ilgą laiką buvo vieniši, pradeda mąstyti apie šeimos kūrimą.
„Jie pradedi mąstyti taip: „Gyvenu su moterimi dvidešimt metų, jausmai seniai atšalę, o aš dar esu jaunas ir sveikas. Ar aš noriu su ja nugyventi visą likusį gyvenimą? O gal aš noriu viską keisti, ieškoti kitos moters, nes dar turiu galimybių, gerą potenciją, pinigų“. Ir taip galvoja keturiasdešimt penkerių ar dar vyresni vyrai“, – šypteli A. Kaluginas.
„Vaikai dažniausiai jau būna paaugę, todėl tai netampa kliūtimi keisti šeimą. Labai dažnai vedami tokių pamąstymų, prasmės ieškojimų, vyrai renkasi patį paprasčiausią kelią. Jie keičia moterį ir dažniausiai renkasi gerokai už save jaunesnę. O jeigu ilgą laiką gyvena vieniši, tada susimąsto apie šeimos kūrimą“, – priduria jis.
Krizę išgyvena sunkiau nei moterys
A. Kaluginas pabrėžia, kad vidurio amžiaus krizę išgyvena ir moterys. Tačiau ji pasireiškia šiek tiek anksčiau, moteriai sulaukus 42–45 metų. Dažniausiai šios krizės metu moterys susiranda meilužį arba draugą, gerokai jaunesnį už save.
„Tuo metu jos būna nusivylusios savo santykiais. Jos galvoja, kad vyras nepasikeis, kaip gėrė alų, sėdėdamas ant sofos, taip ir gers. Moteris apima beviltiškumo jausmas, todėl jos pradeda ieškoti jaunesnių partnerių“, – sako specialistas.
Vis dėlto, šį laikotarpį vyrai išgyvena daug sunkiau nei moterys. Jei moterys susiranda meilužius, jos stengiasi neišskirti šeimos, o vyrai imasi drastiškesnių veiksmų. Jie ne tik susiranda meilužę, bet ir skiriasi su žmona, išeina iš darbo.
„Vyrams krizė pasireiškia ryškiau, jos metu jie sąlyginai suvaikėja. Dažnas reiškinys, kad žilstelėjęs, vyresnis vyras riedučiais laksto po parką, juokiasi, dėvi suplėšytus džinsus, įsiveria auskarą ir vaidina studentą, nors yra solidus vyriškis. Toks elgesys aiškiai matomas šios krizės metu“, – sako A. Kaluginas.
Suvaikėja arba ieško gyvenimo prasmės
Anot specialisto, toks elgesys geriausiai atskleidžia prasidėjusią vidurio amžiaus krizę. Dažnai tokie vyro poelgiai aplinkiniams atrodo keisti ir vyrai lieka nesuprasti.
„Jie tampa aktyvesni, jaunatviškesni, po dvidešimt metų vėl gali susidomėti naktiniais klubais, jaunimo renginiais. Jiems pradeda labiau rūpėti išvaizda, kūno sudėjimas, todėl pradeda sportuoti, laikytis keistų dietų, atrastų internete.
Solidžiai žmonai, kuriai keturiasdešimt metų, tai gali pasirodyti nesuprantama. Ypač, jeigu pastaruosius penkiolika metų matė savo vyrą solidų, užimantį aukštas pareigas. Vaikams tai irgi atrodo keistai, jie nesupranta, kas nutiko tėčiui, kodėl jis vaikšto po koncertus ar važinėja riedučiais“, – sako A. Kaluginas.
Tačiau ne visi vyrai išgyvena suvaikėjimo etapą. Kai kuriems vidurio amžiaus krizė pasireiškia priešingu elgesiu. Jie pasineria į gilius apmąstymus, pradeda galvoti apie gyvenimo prasmę.
„Jie pradeda politikuoti, savęs ir aplinkinių klausti „kokia viso to prasmė?“. Klientai dažnai man sako: „Turiu nuostabią šeimą, namus, mašiną, darbą, bet kas iš to?“. Trumpai tariant, jie pradeda galvoti, kad viskas neturi prasmės“, – pasakoja A. Kaluginas.
Antras medaus mėnuo
Dažniausiai įprasta apie vidurio amžiaus krizę kalbėti kaip apie neigiamą gyvenimo etapą. Tačiau šis laikotarpis gali ir maloniai nustebinti naujais patyrimais, atskleidžia psichoterapeutas.
„Viskas priklauso nuo to, kurią fazę vyras pasirinks: suvaikėjimo ar filosofinę. Aš šią krizę išgyvenau suvaikėjimo fazėje, bet labai lengvai. Pradėjau keliauti, su žmona puikiai leidome laiką. Tas laikas buvo tarsi medaus mėnuo. Mes jautėmės jauni, vaikščiojome susikibę už rankų.
Ši krizė gali būti negriaunanti, kaip nutiko mano atveju. Ji gali atgaivinti santykius, pokalbius, praturtinti laisvalaikį, pagerinti seksualinį gyvenimą, suteikti kokių nors atradimų, kai kurie vyrai gali nuspręsti studijuoti kokį nors naują dalyką“, – patirtimi dalijasi A. Kaluginas.
Išardo šeimą ir santykius
Tačiau specialistas neneigia, kad vidurio amžiaus krizė dažnai turi neigiamų pasekmių:
„Blogis atsiranda, kai ši krizė perpildo žmogų. Vyras sako: „Man taip faina būti jaunatvišku. Mano sena žmona yra nuobodi ir man jau nebetinka“. Ir tada jis pradeda griauti santykius, naiviai manydamas, kad susiradus jaunesnę partnerę, gyvenimas pagerės. Niekas nepagerės. Šiuo atveju krizė paskatina griauti šeimą ir santykius.
Krizės etapas, kai vyras pradeda ieškoti gyvenimo prasmės, filosofuoti, taip pat turi griaunamąjį poveikį. Tačiau tai žlugdo ne santykius, o patį žmogų. Aš mačiau labai daug vyrų su tokia filosofine simptomatika.
Dažniausiai viskas pasibaigia gilia depresija ar priklausomybe: alkoholiu, narkotikais, lošimais. Jie iš tos filosofijos nukrenta į juodą duobę. Kai vyras pasiekia kraštutinumus, jau reikia tvarkytis ir geriausia, kad tuo metu jis būtų ne vienas“.
Kai kurie krizę išgyvena lengviau
Raidos krizės yra privalomos, todėl ir šią, be išimties išgyvena visi, įsitikinęs A. Kaluginas. Vis dėlto, kai kuriems vyrams vidurio amžiaus krizė praeina lengvai ir be sunkių pasekmių.
„Viskas priklauso nuo įsitikimų: koks yra požiūris į šeimą, save ir pasaulį. Jei tas požiūris iš esmės teigiamas, vyrui patinka, kaip jis gyvena, tada jis lengviau išgyvens šią krizę. Kitu atveju gali būti sunkiau.
Šie įsitikinimai formuojasi individualiai. Dažniausiai per ankstesnes patirtis, kurios prasideda vaikystėje ir lydi per visą gyvenimą, formuoja kertinius įsitikinimus. Tai gali būti ankstesnių santykių patirtys, išgyventos išdavystės, praradimai.
Šios patirtys nebūtinai atsiranda iš vaikystės. Neigiamą patirtį gali suformuoti ir prieš metus patirta draugo išdavystė. Man vienas klientas pasakė, kad „draugystė beprasmė“. Kai paklausiau kodėl, jis atsakė: „Draugas permiegojo su mano žmona, tai kokia gali būti draugystė?”.
Svarbu išsikalbėti
Jeigu vyras pradeda filosofuoti arba pasireiškia sąlyginis vaikiškumas, svarbu, kad jis turėtų su kuo pasikalbėti, sako A. Kaluginas. Tačiau jis ragina neskubėti registruotis pas psichoterapeutą. Vyrui gali padėti ir nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi.
„Nebūtina iškart veržtis pas specialistą. Iš pradžių reikia nelaikyti to savyje, pasikalbėti su artimaisiais, draugais, antrąja puse. Galite ir su kunigu. Labai rekomenduoju iš šios krizės kapstytis ne vienam. Galite kreiptis į psichoterapeutą, kuris turi žinių šiais klausimais“, – pataria jis.
A. Kalugino teigimu, vyrai dažnai nesupranta, kad išgyvena vidurio amžiaus krizę. Todėl ima galvoti, kad meilė žmonai praėjo, o žmonos, savo ruoštu, jaudinasi, kad problema yra jose.
„Svarbu, kad vyras suprastų, kad tai yra normalus etapas. Kai jis supranta, kad tai neišvengiama ir normalu, svarbu, kad paklaustų savęs: „Ar aš noriu šią krizę sušvelninti?“. Jeigu ne, tuomet jis imsis kardinalių pokyčių.
Vyras sako: „Aš nematau jokios prasmės ir todėl reikia skirtis“. Žmona klausia kodėl, ar jos nebemyli. O jis atsako, kad myli, bet nemato prasmės. Tuomet moteris nesupranta, kas vyksta“, – sako psichoterapeutas.
Nauja partnerė – ne išeitis
Labai svarbu, kad išgyvendamas vidurio amžiaus krizę vyras nesiimtų drastiškų veiksmų, įspėja A. Kaluginas. Jo teigimu, vyrai galvoja, kad šioje situacijoje gali išgelbėti jaunesnė partnerė. Jie tikisi, kad ji įkvėps naujam gyvenimui, atradimams, nuotykiams.
„Vyrai mano, kad tai yra gydomoji priemonė. Tai tik iliuzija. Kiekviena moteris, kurią susirasite, turės privalumų ir trūkumų. Vaistas šiuo atveju yra psichoterapeutas arba aplinkoje esantys, jums svarbūs žmonės.
Dažnai vyrai nesuprasdami iš pradžių išsiskiria, paskui pagyvena su kažkuo 2–3 metus, ateina pas mane ir sako: „Šita mano nauja partnerė nori mylėtis tris kartus per savaitę, o man užtenka vieno“. Arba: „Ji nori linksmintis, o man norisi ramiai žiūrėti krepšinį“.
Tiems vyrams būna apie penkiasdešimt, o jų naujoms moterims apie trisdešimt metų. Šias moteris jie susiranda krizės metu, kai jiems atrodo, kad yra eržilai ir gali labai daug“, – pabrėžia A. Kaluginas.
Kaip turėtų elgtis žmona?
Išgyvenimai vidurio amžiaus krizės metu įtakos turi ne tik vyrams, bet ir aplinkiniams, ypač antrajai pusei. Psichoterapeuto teigimu, svarbiausia, kad vyras jaustų palaikymą ir galėtų išsipasakoti.
„Svarbu, kad moteris nesmerktų vyro, nesijuoktų iš jo, nežemintų, nevadintų suvaikėjusiu ir nestabdytų jo iniciatyvų. Jeigu vyrui reikia pasilinksminti, tegul tą ir daro. Nereikia jo stabdyti. Moteris gali prisidėti prie jo idėjų, kartu tarsi atjaunėti.
Taip buvo mano šeimoje. Su žmona pakalbėjome, kad aš išgyvenu krizę. Ji tai supratingai priėmė ir netgi džiaugėsi. Pamenu sako: „Tai puiku, Andriau, dabar galime daryti antrą medaus mėnesį“. Žinoma, ne visoms pavyksta priimti tokius vyro pasikeitimus.
Tačiau svarbu jo nesmerkti. Jeigu jis dalijasi įspūdžiais, reikia išklausyti. Kitu atveju, vyras galvoja, kad moteris jo nesupranta. Tada jis pradeda ieškoti tokios, kuri supras“, – įspėja A. Kaluginas.
Moteris turėtų palaikyti, bet išlikti budri
Moterys turi palaikyti vyrą, bet išlikti budrios, teigia A. Kaluginas. Jis atkreipia dėmesį, kad kartais pasikeitęs elgesys gali būti signalas, kad vyras turi kitą.
„Žinoma, moteris turėtų nepražiopsoti, jeigu vyras visą laiką sėdi telefone, komunikuoja pažinčių portaluose. Jeigu vyrui tarsi išdygsta sparnai, jis lekia, o pasakojimuose pradeda šmėžuoti kitos moterys, reikėtų kviesti jį rimtam pokalbiui.
Kol vyras linksminasi, ieškodamas prasmės naujose veiklose, tai nėra pavojinga. Pavojus iškyla tada, kai jis pradeda ieškoti kitos“, – sako A. Kaluginas.
