Sėkmingas gyvenimas – toks, kuriame apstu galimybių ir mes nebijome jomis pasinaudoti, tai gyvenimas, kuriame veikiame ką nors prasmingo, galima daug laiko praleisti su brangiais žmonėmis. Galiausiai tai gyvenimas, kuriame mažai vietos abejonėms, nusivylimams ir apgailestavimams.
Sėkmės istorijų žinome daug. Kad ir neseniai sportininkės Rūtos Meilutytės iškovotas aukso medalis – talentinga mergaitė, tyliai, ramiai ir atkakliai dirbusi, ėmė ir šovė į sporto olimpą it raketa. Kitiems sėkmės tenka laukti ilgiau. Štai visiems puikiai žinoma Susan Boyle, visame pasaulyje dievišku balsu išgarsėjo tik sulaukusi 47 metų.
Kiekvieno sėkmės kelias – kitoks. Kaip pagauti savo sėkmės paukštę, moko daugybė saviugdos knygų, įvairiausių specializacijų lektoriai veda seminarus, skaito paskaitas. Kelių daug. Bet svarbiausia – tai patvirtins visi – atkaklumas ir mėgavimasis tuo, ką darote.
Sulėtinkite tempą
Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės kartais praleidžia puikiausias progas – skubėjimas. Skubame kažkur nė nesuvokdami, ar norime ten pateikti. Siekiame kažko nė nenutuokdami, ar to apskritai verta siekti. Leiskite sau sulėtinti tempą, atsipalaiduokite, giliai kvėpuokite ir pagaliau pamėginkite suprasti, kokios sėkmės tikitės? Negalvokite apie visuomenės, kitų žmonių primestus lūkesčius, normas. Nustatykite savo taisykles – tas, kurios reikšmingos būtent jums.
Iš savo gyvenimo išmeskite šlamštą
Tai ne mažiau svarbu nei atsikratyti šlamšto namuose. Ir šiek tiek panašu į generalinę tvarką. Pagalvokite, ar jūsų aplinkoje nėra žmonių, su kuriais bendrauti jums itin nemalonu, ar jūsų laiko nevagia „tuščia“ veikla – pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas ar betikslis naršymas internete? Atsisakius dalykų, kurių jums nereikia, bus lengviau pastebėti kelius, kuriais žygiuojama į sėkmę.
Nebijokite suklysti
Iš klaidų mokomės. Ir klystame visi. Taigi kad ir kaip sparčiai judėtumėte tikslo link, nemanykite, kad negalite suklysti. Tiesiog nebijokite klysti, leiskite sau tai padaryti, ir jei jau taip nutiko – nepasiduokite viską griaunančiai savigraužos bangai. Pasimokykite iš klaidos ir judėkite tolyn. Nesėkmes vertinkite kaip vertingą patirtį.
Atkaklumas – jūsų variklis
Kad ir kokią sėkmės istoriją analizuotume, visur akivaizdu: svarbiausia – atkaklumas. Prieš išrasdamas elektros lemputę Tomas Edisonas atliko tūkstančius nesėkmingų bandymų. Jei jis būtų nuleidęs rankas – nežinia, kuo šiandien pasišviestume namuose. Bet jis atkakliai dirbo. Ir net pašmaikštavo dabar jau legendine tapusia fraze: „Aš nesuklydau, atradau 10 tūkstančių būdų, kaip nepavyks padaryti lemputės.“
Pasiduoti – visada pati paprasčiausia išeitis. Tačiau tai niekada neatves į sėkmę. Išimtis – tie atvejai, kai ūmai suvokiate, jog tai, ko vaikotės, visai nėra sėkmė. Visais kitais atvejais net savo gyvenime tikrai prisimintumėte situacijų, kai atrodė per sunku, per daug, apskritai neįmanoma. Bet jūs tai padarėte. Ir sustiprėjote.
Tikėkite ne vien savimi
Tikėjimas aukštesne jėga – galingas užtaisas, vedantis pirmyn. Ta aukštesnė jėga gali būti ir Dievas, ir visatos dėsniai, ir gamta. Žmogus, kuris pasikliauja tik savo jėgomis ir niekada nesitiki, kad puikiai susiklosčiusios aplinkybės, netikėtas pasiūlymas ar stulbinantis sutapimas taip pat gali prisidėti prie jo pastangų, yra kur kas silpnesnis nei tas, kuris tiki.
Laikas mylėti
Atrodytų, meilė – natūrali būsena, kuri... nepuoselėjama ir neauginama anksčiau ar vėliau išsisklaido it rožinis debesėlis. O sėkmingo gyvenimo be nuoširdžios meilės tikriausiai niekas neįsivaizduojame. Todėl kad ir ką veiktumėte, kad ir apie ką svajotumėte, skirkite laiko meilei, globokite ir saugokite ją. Ji suteiks jums jėgų ir įkvėpimo tada, kai labiausiai to reikės.
Ankstyvas mokymasis – sėkmingo gyvenimo startas
Ar ankstyvas vaiko gabumų ugdymas sėkmei labai svarbus? Ir pedagogai, ir vaiko raidos specialistai tikina: „Taip!“ Mičigane (JAV) edukacinio fondo specialistai atliko beveik tris dešimtmečius trukusį tyrimą – vertino neturtingose afroamerikiečių šeimose gimusių vaikų raidą. Vienai šių vaikų grupei skyrė specialią sustiprintą ikimokyklinio ugdymo programą, kontrolinė grupė apskritai nebuvo lavinama iki mokyklos. Vėliau visi vaikai lankė paprastas mokyklas. Jiems sulaukus 27 metų visi programos dalyviai patikrinti ir įvertinti jų gyvenimo pasiekimai. Paaiškėjo, kad besimokiusiųjų pagal ikimokyklinio ugdymo programą grupėje keturiskart daugiau žmonių uždirbo daugiau nei 2000 dolerių per mėnesį, taip pat daugiau šios grupės atstovų turėjo savo namus, automobilius. Tarp nesimokiusiųjų ikimokyklinės ugdymo programos grupėje žmonių buvo penkiskart mažiau suimtų už prekybą narkotikais, trečdaliu mažiau žmonių susilaukė nesantuokinių vaikų.
Tai išties įspūdingi skaičiai, į kuriuos pažvelgus akivaizdžiai matyti, kad ankstyvas vaikų ugdymas, jų smalsumo ir žinių troškimo skatinimas gali nutiesti jiems kelius į sėkmingesnį ir geresnį gyvenimą. O pradėti galite jau šiandien!
Kalba. Mokslininkai įrodė, kad iki septynerių metų vaikai pasižymi fenomenaliais gabumais mokytis kalbų. Vėliau, jei nelavinami, šie gabumai silpsta, susilygina su suaugusiųjų. Veikiausiai taip yra todėl, kad kūdikiai gimsta pasirengę mokytis gimtosios kalbos kaip vienos svarbiausių priemonių bendraujant su pasauliu. Jų gebėjimai pasireiškia vienodai stipriai tiek mokantis gimtosios kalbos, tiek įgyjant kitos, užsienio kalbos žinių. Todėl jei ankstyvo amžiaus vaikui leisite daugiau klausyti užsienio kalbos, pamokysite jį žodžių, frazių, sakinių, vėliau jam mokytis teorinių šios kalbos pagrindų bus kur kas lengviau.
Koncentracija. Dėmesio koncentracija – procesas, kuriam reikia ir valios, ir atitinkamų gebėjimų. Štai kodėl taip svarbu dar visai mažą vaiką išmokyti sutelkti dėmesį į tam tikrą veiklą ar objektą. Treniruojama koncentracija sparčiai lavėja. Geriausiai susikaupimo moko skaitomos istorijos, kai vaikas turi klausytis, girdėti, kas jam sakoma, paprašytas – atsakyti į klausimą, susijusį su skaitomo teksto turiniu. Jei išklausyti ilgesnės pasakos mažyliui dar sunku, pradėti turėtumėte nuo trumpų, ne ilgiau nei penkias minutes skaitomų istorijų, o vėliau palengva laiką ilginti.
Požiūris į darbą. Siekiantiems sėkmės dažnai išsakomas patarimas: „Mėgaukitės savo darbu, patirkite malonumą ne svajodami apie rezultatą, o jo siekdami.“ Kitaip tariant, dirbkite tai, kas patinka, ir jums niekada gyvenime nereikės dirbti. Deja, dauguma mūsų darbą (taip pat ir mokslą) suvokiame kaip prievolę, sudėtingą, daug jėgų ir pastangų reikalaujantį procesą, kurio tik vaisiai – saldūs, o kada juos bus galima raškyti – nežinia. Kaip tik toks požiūris lemia daugybę nesėkmių. Kuo anksčiau vaikas ims mokymosi procesą suvokti kaip nemalonią prievolę ar, dar blogiau, bausmę, tuo mažiau tikėtina, kad jis apskritai kada nors išmoks nuosekliai dirbti ir džiaugtis savo veikla. Taigi įpratinkite vaiką prie minties, kad darbas yra tai, kas privalo būti atlikta, ne bet kaip, o geriausiai kaip tik įmanoma. O siekiant šio rezultato apstu ir malonių akimirkų, ir netikėtų atradimų.
Koordinacija. Vaiko raidos specialistai pastebėjo, kad dažniausiai vaikai, kuriems sunku išmokti skaityti, išsiskiria pernelyg mažu raumenų tonusu. Vadinasi, jų raumenys nepakankamai stiprūs. Sustiprėjus raumenims, paprastai išlavėja ir vaiko skaitymo įgūdžiai. Taigi išvada paprasta: daugiau laiko gryname ore, vaiko amžiui pritaikyta mankšta ar aktyvūs žaidimai skatina ir judesių koordinaciją, ir gebėjimą mokytis. Dar visai mažus kūdikius mokykite judesių koordinacijos. Mažylis kuo daugiau laiko turėtų praleisti ant grindų, paguldytas ant pilvo – taip jis greičiau išmoks ropoti. Vėliau, vaikui paaugus, turėtumėte lavinti jo „akis – ranka“ judesių koordinaciją: gaudyti kamuoliuką, duoti ir imti žaislus. Lavinant smulkiąją motoriką klojami pamatai vaiko rašymo įgūdžiams: duokite mažiesiems plėšyti popierių, vėliau pamokykite klijuoti, karpyti, lankstyti.
Kairė – dešinė. Raidos specialistai pastebėjo, kad vaikai, kurie dar iki mokyklos išmoko lengvai skirti kairę ir dešinę puses, vėliau lengviau perpranta kai kuriuos skaitymo ir rašymo ypatumus. Pavyzdžiui, rečiau painioja raides b ir d. Kaip išmokyti skirti puses? Vos vaikas išmoks sėdėti, kuo dažniau priminkite jam, kuri jo rankytė yra dešinė, o kuri – kairė. Maudydami vonioje paprašykite kilstelėti kairę koją, kad galėtumėte ją išmuiluoti. Pakėlė dešinę? Papurtykite galvą: „Ne, prašiau pakelti kairę“. Jei tokį kairės – dešinės žaidimą kartosite kasdien, jūsų mažylis kuo puikiausiai išmoks skirti dešinę ir kairę kūno puses, o vėliau kur kas lengviau orientuosis raidžių ir skaičių pasaulyje nei kairę ir dešinę puses vis dar painiojantys jo bendraamžiai.
Laura Mureikaitė
