Ką šiuo klausimu pataria psichologai?
Nesistenkite įpiršti vaikui savo svajonės. Taip gali nutikti ir nesąmoningai. Juk būna, kad vaikas paveldi močiutės polinkį į humanitarinius mokslus, o tėvelių pastangos išauginti ekonomistą ne tik sugadina tarpusavio santykius, bet ir griauna vaiko gyvenimą.
Orientuotis į kokią nors profesiją reikėtų jau ankstyvame mokykliniame amžiuje. Atkreipkite dėmesį, kuo vaikas domisi, kas jam geriausiai sekasi. Lavinkite jo įgūdžius, kurkite tinkamą aplinką pasireikšti atžalos potencialui. Patinka kompiuteriniai žaidimai? Nusiveskite į parodą, nueikite kartu pradedančiųjų programuotojų kursus. Tegul vaikas pamato, kad kompiuteris – tai ne tik žaislas. Tikėtina, kad mėgstamas laisvalaikio leidimo būdas taps ir mėgstama profesija.
Atminkite, kad profesija – tai daugiau nei vien išsilavinimas. Labai svarbu ir asmeninės savybės: vargu ar jūsų vaikas kada taps geru advokatu, jeigu bijo viešumos. Net Harvardo diplomas jam nepadės. Kas kita – juristas, kuris ilgai ir skrupulingai tyrinės „povandenines sroves“ įvairiose sutartyse. Aptarkite visa tai su vaiku, priimkite kartu sprendimą: arba palikti viską taip, kaip yra, arba ugdyti tas savybes, kurių trūksta.
Atsižvelkite į profesijos paklausą ir tai, kiek jėgų reikės, norint lipti karjeros laiptais. Pasidomėkite, kiek konkrečių specialybių atstovai uždirba (neturintys patirties, turintys nedidelę patirtį ir patyrę), ar reikia papildomų mokymų, sertifikatų. Pamąstykite, ar jūsų atžala turės kur tobulėti ir ar ją tenkins darbo užmokestis.
Mokyklinio amžiaus vaikai yra labai priklausomi nuo bendraamžių nuomonės, todėl ir profesiją jie gali rinktis taip, kad neišsiskirtų iš kompanijos. Likus porai metų iki mokyklos baigimo, galima stoti į „bendraminčių klubus“ – kitaip tariant, geriau susipažinti su savo pasirinktos profesijos aplinka, žmonėmis ir specifika. Kursai, klubai ir įvairūs užsiėmimai padės ženkliai sumažinti stojimų baimę.
Profesiją reikėtų rinktis apsibrėžus, kokia sritis domina jūsų vaiką, ir po truputį siaurinti iki konkrečios funkcijos ir darbo pozicijos. Atsižvelkite ne tik į žinias ir sugebėjimus, bet ir į temperamentą, pretenzijas: pavyzdžiui, darbas IT srityje gali apimti ir programų kūrėjo, ir interneto paslaugų pardavimo vadybininko, ir kompiuterių meistro pareigas.
Darbo sąlygos – taip pat labai svarbus aspektas. Būti stiuardese, žinoma, atrodo smagu, tačiau kita šio darbo pusė yra ta, kad darbuotojos beveik visą dieną neturi kada ir kur prisėsti, labai mažai būna namuose. Advokato statusas taip pat vilioja, tačiau ar jūsų atžala susitvarkys su nuolatiniu stresu? Gal jos temperamentas toks, kad daug labiau tiktų darbas biure?
Psichologų teigimu, žmogus negali būti negabus niekam arba gabus visiškai visose srityse. Tėvų užduotis – įžvelgti vaiko talentus ir polinkius, padėti surasti tokią veiklos sferą, kurioje jis galėtų save realizuoti.
