Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.
Gal dar kas prisimenate seną rusišką dainą, kurioje sakoma, kad gamtoje nėra blogo oro, bet koks oras – Dievo dovana, kurią reikia su dėkingumu priimti? Deja, ne visi su tuo sutiktų ir ne visiems, kaip mano mamai: geriausias oras – dargana. Kad mes, žmonės, esame labai priklausomi sutvėrimai, jau seniai nesistebime. Priklausome nuo mus supančios aplinkos, žmonių, su jų nuotaikomis, seimo narių, su jų abejotinais sprendimais, permainingų orų, mėnulio fazių... Jei vienas situacijas dar galime kaip nors kontroliuoti, tai gamtinės jėgos mums kol kas sunkiai paklūsta.
Besikeičianti temperatūra, krentantis – kylantis slėgis, vėjas ir drėgmė
Tokie orai, kokie vyrauja dabar jau beveik mėnesį net ir labai kantrų žmogų gali išvesti iš pusiausvyros. Ne vien todėl, kad ryte išėjęs į darbą su lengvu rūbeliu, po pietų gali pakliūti į šaltą liūtį, o per anksti sutemusį vakarą keiksiesi, kad nesusitvarkei priešrūkinių žibintų... o dar ir todėl, kad atsikėlei sunkia, visai ne dėl pagirių, galva, akys tarsi, žvyro pripiltos, „suka" sąnarius, lyg per anksti būtų užklupęs klimaksas – muša karštis ir viskas siaubingai erzina. Taip mus veikia permainingi orai.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros tyrimo duomenys sako: mes vos ne kas antras jaučiame, kad orai veikia mūsų savijautą. Daug reikšmės orų sąlygos turi kas penkto iš mūsų sveikatai. Orai labiau veikia moteris, vaikus, net kūdikius, o jautriausi yra vyresni nei 60 metų žmonės. Vyresnieji, veikiami orų, skundžiasi išglebimu, būna užmaršūs, išsekę, blogos nuotaikos, anksčiau nei įprastai pabunda, jiems sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Pasak „Ąžuolyno“ klinikos gyd. psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos, moterys į daugumą pokyčių dažnai reaguoja daug jautriau, taip yra ir dėl to, kad jų emocinis intelektas neretai yra aukštesnis nei vyrų. Jos sau leidžia būti labiau emocionalesnėmis ir jautriau priima emocinius pokyčius savo kūne.
Didžiajai daliai mūsų orų pokyčiai lemia padidėjusį mieguistumą, nuovargį bei sustiprėjusį sąnarių skausmą. Dažnam pasireiškia galvos skausmas, nervingumas ar irzlumas, „šokinėjantis“ kraujospūdis.
Pasak specialistų, mes nesusergame dėl nepalankių orų, o jie tik atskleidžia mūsų silpnąsias vietas, parodydami, galimas ar esamas ligas. Jautrumas orams dažniausiai pasireiškia, jau esant konkretiems sveikatos sutrikimams: širdies, reumatinėms, vegetacinės nervų sistemos ligoms, psichikos sutrikimams, galvos smegenų traumai, glaukomai, paūmėja senos traumos, apie save primena buvę lūžiai, žaizdos.
Sergantiems širdies ligomis jau prieš kelias valandas iki orų permainų ima skaudėti galvą, jie jaučia silpnumą, nerimą, sąnarių skausmus. Dėl stenokardijos priepolių gali būti kalta net pasikeitusi vėjo krytis, o dėl širdies priepuolių – didelė drėgmė prieš lietų, dėl staiga ištikusio miokardo infarkto, širdies ritmo sutrikimų,hipertonijos krizių – magnetinės audros.
Dėl jų užregistruojama ir daugiau infarktų bei insultų. Tai paaiškinama tuo, jog svyruojant magnetiniam laukui, kitaip reguliuojasi ir kraujagyslių tonusas. Ką daryti? Pasak medikų, labai gąsdintis nereiktų, atsargesni turi būti tik rimti ligoniai, ypač sergantys ateroskleroze, turintys aukštą kraujospūdį. Jiems gyd. kardiologas P.Šerpytis pataria, sužinojus apie artėjantį didesnį magnetinį aktyvumą, dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą ir tvarkingai gerti kraują skystinančius vaistus. Beja, slėgių kaitą sunkiau pakelia ir rūkantys žmonės, nes jų kraujagyslės linkusios susiaurėti, į vidaus organus priteka mažiau kraujo.
Temperatūros, atmosferos slėgio ir drėgmės lygio pasikeitimai tiesiogiai susiję su dažnesniais galvos smegenų insulto atvejais. Moksliškai įrodyta, kad staiga nukritus atmosferos slėgiui pastebimai išauga itin stiprių galvos skausmų per artimiausias tris paras tikimybė. Sergantiems migrena stiprius galvos skausmo priepuolius lengvai gali išprovokuoti ir šilti, bet vėjuoti vasaros orai.
Nukritusi temperatūra, šviesos trūkumas sukelia organizmui stresą, susilpnina vidines jėgas, todėl tokiu metu pacientų pagausėjimą taip pat pastebi ir psichiatrai. Pasak jų, sumažėjus atmosferos slėgiui, pablogėja sergančiųjų depresija sveikatos būklė, o dėl padidėjusio atmosferos užterštumo blogiau jaučiasi sergantys šizofrenija. Keičiantis orams padaugėja ir savižudybių skaičius. Kaip pastebi psichiatras R. Alekna, sergant depresija ar paūmėjus kitiems psichikos sutrikimams nukenčia ir seksualinis gyvenimas, ir tarpusavio santykiai su artimaisiais, kas pablogina sergančiojo būseną ir sukelia blogą savijautą ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems.
Jautrumu orams vis dažniau skundžiasi ir jauni, sveiki žmonės
„Naturalu, kad šiltą ir saulėtą dieną, žmogaus nuotaika dažnai būna daug žvalesnė, šviesesnė, o viskas aplinkui atrodo kur kas optimistiškiau ir gražiau. Visa tai, mums asocijuojasi su galimais gyvenimo džiaugsmais ar poilsiu“. – tokį teiginį komentuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna. – Tuo tarpu, trumpėjančios dienos ir rudenį primenantys lietūs signalizuoja, kad artėja metas, kuomet turėsime eiti į mokyklą, ruoštis žiemai. Tai gyvenimiška patirtis ir dažnai su tuo susijęs stresas.
Kitaip tariant, ateina laikas, kada reikia pasiruošti sunkesniam gyvenimo etapui ir visa tai persiduoda iš kartos į kartą. Tas niūrias nuotaikas pajaučiame dar vaikystėje, kurias sužinome ir pradedame pažinti iš neverbalinės tėvų kalbos – matydami jų pasikeitusius veidus, rūpestį, pakitusį balso tembrą ar kitokią mus gąsdinančią elgseną.“.
Ką daryti žinantiems apie savo organizmo jautrumą orų permainoms?
Belieka ruoštis ir nusiteikti tam iš anksto, nesurekšminti tokios būsenos sveikiems, o turinties sveikatos problemų, jas spręsti. Dar patartina tomis dienomis nevartoti riebaus, sunkiai virškinamo masto, o geriau rinktis pieno produktus ir augalinį maistą.
Kuo daugiau valgyti šviežių daržovių bei vaisių, gerti mėtų, valeriono, ramunėlių, jonažolių arbatas.Taip pat geriau nedirbti sunkesnio fizinio darbo, mėgautis kiekviena saulėta akimirka. „Kad ir kokią priemonę bepasirinktumėme, svarbu yra tikėjimas“. – akcentuoja gyd. Raimundas Alekna. – Kai žmogaus gera nuotaika, jo gyvenimas prabėga palikdamas kur kas daugiau gražių prisiminimų, mes paliekame energingai pradėtus darbus, kuriuos pratesia kiti“.
Visos ligos dėl nervų! O gal tai vegetacinė distonija?
Nerimą keliantys simptomai: darbingumo sumažėjimas, greitas nuovargis, nervingumas, nemiga, gausus prakaitavimas, padažnėjęs pulsas, arterinio kraujo spaudimo šuoliai, galvos, nugaros, galūnių, kairės širdies pusės skausmai, skrandžio sunkumas, dažnas streso pojūtis ir dar nemažai kitų požymių, panašių į tokius, kokius išprovokuoja orų permainos, priskiriami vegetacinei distonijai. Kas tai?
Somatoforminė vegetacinė (autonominė) disfunkcija – taip tiksliai ši liga vadinama pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią psichikos sutrikimų klasifikaciją – tai ribinė organizmo būklė, pranešanti, kad reikia skubiai keisti savo gyvenimo būdą, kitaip neišvengsite rimtų sveikatos problemų.
Pasak gyd. psichiatro R.Aleknos, taip vadinamai vegetodistonijai būdingus simptomus žmogus pradeda jausti, kada dar nėra patologinių morfologinių pakitimų vidaus organuose. Todėl šiuo periodu, jei pavyksta sutvarkyti darbo ir poilsio rėžimą, dar galima nesunkiai grįžti į normalią būseną. „Vegetodistoniją, kad ir kaip tai šokiruojančiai beskambėtų, mes turime laikyti mūsų angelu sargu ar draugu.“– teigia gyd. R. Alekna. – Ypatingai tai svarbu tiems, kurie nepasižymi aukštu emociniu intelektu t. y., neturi gebėjimo suvokti, ką jaučia ir ką tie jausmaisako“
Vegetacinė nervų sistema – nematomas dirigentas, padedantis organizmui kontroliuoti visų jo organų ir sistemų veiklą. Būtent ji gali paskatinti širdį plakti greičiau arba lėčiau, įsakyti kraujagyslėms išsiplėsti ar susitraukti, pagreitinti ar sulėtinti virškinimą.
Ji palaiko normalią kūno temperatūrą, kontroliuoja medžiagų apykaitą, stebi skydliaukės, kepenų ir inkstų veiklą.Jei dėl kokių nors priežasčių jos veikloje atsiranda trukdžių, išsivysto vegetacinė distonija. Jūs jautrus, linkęs greitai įsižeisti, emocionalus? O gal esate perfekcionistas, darboholikas, neatostogaujate, nemokate ilsėtis? Tokius žmonės distonija renkasi pirmiausiai.
Tačiau distonijos simptomai gali būti užslėptų chroniškų infekcijų, galvos smegenų traumų, ukrinio diabeto, jodo trūkumo organizme požymiai. Tikrą diagnozę nustatys tik gydytojas. Teks apsišarvuoti kantrybe ir apsilankyti pas kelis specialsitus: terapeutą, kardiologą, neurologą, gastroenterologą, endokrinologą ir psichoterapeutą.
Kodėl vilkas kaukia prieš mėnulį? Arba mėnulio įtaka mūsų savijautai
Dėl vilkų, tai man gamtininkai paaiškino, kad jie kaukia ne tik mėnesienoje, o ir šiaip kaukia – taip bendrauja su kitais vilkais. Tik giedrą, mėnulio apšviestą naktį garsas geriau sklinda. Bet kad mes su dukra per pilnatį negalime užmigti, tai tikra tiesa.
„Visi reiškiniai gamtoje, neišvengiamai paveikia žmogaus savijautą“. – pritaria gyd. Alekna. – Kuo žmogus labiau pavargęs ir kuo labiau jo organizmas yra nualintas streso, tuo labiau reaguojama į menkiausius gamtos pokyčius, įskaitant ir mėnulio fazes“.
Pasak astrologų, per pilnatį žmogų užplūsta ypač didelis energijos pakilimas. Tad šiuo laikotarpiu pradėjus kokią nors veiklą – sėkmė garantuota. Tačiau tuo pačiu dažnai paaštrėja nervų sistema, žmonės darosi irzlesni, greitai be jokios priežasties sunerimsta, mainosi nuotaikos, apima vangumas ir apatija, kartais skauda galva.
Beje šioje mėnulio fazėje labai lengvai galima priaugti papildomų kilogramų, nes maistas įsisavinamas geriau nei kitų fazių metu.
Kai mėnulis jaunas jautresniems žmonėms gali pradėti skaudėti galvą, sutrikti kraujotaka
Kai dangaus skliaute karaliauja lygiai pusė menulio disko – delčia, sustiprėja rungtynės visose srityse: šeimoje – tarp vyro ir žmonos, darbe – tarp viršininko ir pavaldinio. O organizme gali sutrikti sistemų ir organų veikla, paaštrėti chroniškos ligos.
Jaunaties metu pradeda stigti energijos, jaučiamas staigus jos nuopuolis, žmogų gali išbalansuoti stresas, depresija. Tokiu metu reiktų geriau maitintis, dažniau ilsėtis, ilgiau miegoti.
Pasak psichiatro, gerai pailsėjęs žmogus žymiai lengviau pergyvena įvairius pasikeitimus, o dažnai ir visiškai nepastebi mėnulio fazių kaitos. „Taip yra todėl, kad gerai besijausdami mes koncentruojame gyvenimą į labiau svarbius reiškinius, kaip kad į savęs realizavimą, santykius su artimaisiais ir mylimaisiais“ – įsitikinęs medikas.
Asta Geibūnienė
