„Nors valgyti žiemą norisi daugiau nei įprasta, stenkitės neužkandžiauti nuo ryto iki vakaro. Pagrindiniams patiekalams kiek įmanoma dažniau rinkitės šiltą maistą – troškinius su neriebia mėsa, tirštų ir trintų daržovių sriubas, įvairias košes. Maistą virkite, troškinkite ar ruoškite garuose, rečiau – kepkite gyvuliniuose riebaluose“, – patarė dietologė.
Virškinami riebalai organizmui suteikia daugiausia energijos, todėl, pasak L.Viniarskaitės, žmonės dažnai kalba, kad žiemą reikia valgyti lašinius. „Tiesa, jie kaloringi ir sotūs, tačiau gali būti ir pavojingi sveikatai. Valgant per daug gyvulinių riebalų gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, todėl geriau juos keisti augaliniais riebalais. Pavyzdžiui, užkandžiams galite rinktis įvairius riešutus, sėklas: juose gausu ne tik baltymų, vitaminų bei mineralų, bet ir gerųjų – nesočiųjų – riebalų rūgščių“, – teigė L.Viniarskaitė.
Šaltuoju metų laiku negalima užmiršti ir daržovių bei vaisių. Tai – puikus energijos ir vitaminų šaltinis, stiprinantis imuninę sistemą. „Žalių daržovių pasirinkimas žiemą kiek mažesnis, todėl jas galime pakeisti šaldytais, o kartais – ir konservuotais daržovių produktais. Iš jų galima virti įvairias sriubas, gaminti garnyrus, ruošti troškinius“, – pasakojo dietologė.
Žiemą vertėtų rinktis šiltus gėrimus – kakavą bei įvairias arbatas, pagardintas medumi ar svarainių sirupu. Kavos šaltuoju metų laiku reikėtų gerti ne daugiau kaip po 2–3 puodelius per dieną. Venkite alkoholio – jo teikiamas šilumos jausmas yra apgaulingas: alkoholis plečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau atiduoda šilumą į aplinką ir galima greičiau sušalti.
Į maisto racioną įtraukite:
kuo daugiau tamsiai žalios, raudonos spalvos daržovių ir oranžinės spalvos vaisių, turinčių antioksidacinių savybių;
raugintų kopūstų, špinatų, morkų, brokolių, svogūnų, krienų, moliūgų, bulvių, raudonųjų burokėlių, porų;
spanguolių, granatų, citrusinių vaisių, saliero šaknų, petražolių, krapų ir česnakų, turinčių antibakterinių savybių.
