Tai galioja kalbant apie įvairiausias sritis – nuo vaikų auklėjimo iki automobilių, nuo sveikatos iki finansų. Maisto produktų gamyba – ne išimtis.
Tuo įsitikinsite nesunkiai - tereikia keletą minučių pastovėti parduotuvėje ir paklausinėti, ką apie maisto produktus mano pirkėjai. Pavyzdžiui, prie šaldytuvų, kuriuose dailiai sukabintos vytintos dešros.
Anelė, 42 metai, vadybininkė: „Vytinta dešra yra sveikesnė už rūkytą. Technologinis jų gamybos procesas yra labai skirtingas. Vytintoje dešroje vyrauja raumenukai, tačiau būna ir lašinukų. Žinau, kad vytinta dešra būna iš jautienos, kiaulienos ir kalakutienos. Man tai yra kaip lengva užkanda, tinkama, pavyzdžiui, prie alaus ar vyno. Sumuštinių su tokia dešra nedarau – būtų per didelė prabanga, o mano dukra vytintą dešra valgo tiesiog vieną, be jokios duonos.“
Nerijus, 45 metai, individualios įmonės savininkas: „Vytintą dešrą reikia rinktis pagal jos pagaminimo būdą. Yra paprastas vytinimo būdas, kuris trunka 2-3 mėnesius, ir yra pagreitintas, per kelias dienas. Šiuo būdu gaminant dešrą naudojamas dehidratacijos principas, ji tiesiog dirbtinai, nenatūraliai sudžiovinama. Ir dar – natūralios vytintos dešros turi tikrą, ne „cheminį“ apvalkalą. Natūraliai ir dirbtinai vytintas dešras galima atskirti ir pagal kainą. Pigesnė, aišku, yra ta, kuri pagaminta pagreitintu būdu.“
Genovaitė, 69 metai, pensininkė: „Rinkdamasi vytintą dešrą pirmiausia žiūriu į rūšį: jei aukščiausia, tada gerai. Manau, kad aukščiausios rūšies produktai yra geresni, be jokių „chemijų“. Bet aišku, kaip pensininkė, žiūriu ir į kainą. Stengiuosi pirkti tokią, kuri kainuoja mažiau, bet sveria daugiau. Esu įpratusi rinktis minkštesnę dešrą – labai kietos jau neįkandu, bet turbūt kokybiškesnė ta vytinta dešra, kuri yra kietesnė? Ir lašinukai man nėra būtini, bet gaila, kad toje minkštesnėje jų būna daugiau. Gal todėl ji ir yra minkštesnė, kad joje riebalų yra daugiau?“
Liudmila, 55 metai, namų šeimininkė: „Deja, šiais laikais svarbiausias kriterijus renkantis maistą yra kaina. Taip yra ir su vytintomis dešromis, tik čia pigiausių variantų vengiu – tiesiog žiūriu, kada yra nuolaida aukščiausios rūšies produktams. O šiaip visada pačiupinėju – man atrodo, kad ji neturi būti perdžiūvusi. Jei dešra kieta, mano nuomone, ji yra tiesiog pasenusi. Ir kuo mažiau lašinukų kad būtų. Na, dar žiūriu į sudėtį – svarbu, kad būtų kuo mažiau visokių pridėtinių dalykų. O taip, deja, būna labai retai...“
Vitalija, 70 metų, pensininkė: „Man vytinta dešra gera yra ta, kuri yra kieta ir sausa, todėl prieš pirkdama visada ją pačiupinėju, pamaigau. Manau, kad tikroje vytintoje dešroje turi būti kuo mažiau lašinukų. Todėl kuo tamsesnė, tuo geriau. Gal ir keista, bet man dar svarbi atrodo forma – esu įsitikinusi, kad ta tikroji, originalioji vytinta dešra turi būti kvadratinės formos. Tokios anksčiau būdavo pirkti daugiau, dabar beaptinku retai.“
Maisto technologai, paskaitę tokius pirkėjų komentarus, kraipo galvas. „Šios žmonių mintys puikiai iliustruoja stereotipus, kurių jie laikosi bandydami įsivaizduoti, kas tai per dalykas yra vytintos dešros. Ir, deja, tas įsivaizdavimas neretai būna klaidingas“, - sako „Klaipėdos mėsinės“ technologė Vita Ravinkienė.
Anot jos, vytintos dešros yra vienas sudėtingiausių mėsos gaminių, kurie pereina 4-5 savaičių kruopštų brandinimo procesą, ir apie jokias „pagreitintas“ technologijas jai girdėti neteko.
Taigi, kaip atsirinkti vytintą dešrą parduotuvėje?
„Pirmiausia rekomenduočiau skaityti sudėtį: joje turėtų būti mažėjančia tvarka surašyta naudojama mėsa, lašinukai, druska, prieskoniai. Mes naudojame iš patikimų tiekėjų pirktą kiaulieną, jautieną, kiaulių kietuosius nugaros lašinukus - kad būtų pagaminta geros kokybės, standžios konsistencijos dešra, pjūvyje matytųsi gražiai pasiskirsčiusi mėsa ir lašinukai.
Gaminame aukščiausios rūšies produktą, kuriame mėsos baltymų (be kolageno) kiekis privalo būti ne mažesnis kaip 8 proc., riebalų – ne daugiau nei 22 proc. Tokia dešra bus kietesnė nei, pavyzdžiui, pirmos rūšies, tačiau maistine vertė – kokybiškesnė. Šiaip ar taip, vytintoje dešroje yra beveik du kartus daugiau mikroelementų, B grupės vitaminų, geležies nei šviežioje mėsoje“, - teigia V. Ravinkienė.
Technologės tvirtinimu, vytinta dešra turėtų būti švelnios bordo spalvos, su polinkiu į raudonumą. Nors, jei yra sudėtis yra mišri - kiauliena, jautiena, spalva gali būti intensyvesnė.
O kaip dėl konservantų?
„Dažnai prieskonių mišinyje būna aromatą stiprinančių ir konservuojančių medžiagų, kurias dešrų gamintojas privalo žymėti. Stengiamės naudoti tik natūralius prieskonius - kadagius, pipirus, kalendrą ir kitus, kruopščiai atrenkame tiekėjus ir jų siūlomą žaliavą. Iš savo pusės, atsižvelgdami į maisto saugą, dedame valgomąją druską.
Dar gajūs stereotipai dėl apvalkalo. Mes naudojame tiek natūralius, tiek saugius maistinius apvalkalus. Tačiau, naudojant natūralias žarnas, reikalingas ne tik kruopštus jų apdorojimas prieš kimšimą, bet ir atitinkama žaliavos kokybė. Tai gana ženkliai pabrangina patį gamybos procesą, atsiranda ir tam tikra rizika dėl galutinio rezultato. Todėl vertinti, kad natūraliame apvalkale vytinta dešra kokybiškesnė, tikrai nesiimčiau.
Dar kartą raginčiau skaityti produkto sudėtį, pagal galimybes rinktis aukščiausią rūšį ir drąsiai klausti gamintojo, jei yra neaiškumų. Skanaus!“ – pirkėjams linki „Klaipėdos mėsinės“ specialistė.
