Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus: valgykite daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių (morkų, jas būtinai pagardinkite aliejumi, papajų, mangų), melionų, aviečių, žemuogių, raudonųjų ir žaliųjų paprikų, kopūstų, brokolių, bulvių. Rekomenduojama vitamino C dienos norma 60–70 mg. Regėjimą ir matymą prietemoje stiprina mėlynės, jos mažina ir akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios akių skysčio cirkuliacijai, jos reguliuoja akispūdį, mažina riziką išsivystyti sausų akių sindromui. Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje.
Kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite ribotą laiką
Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant kompiuteriu 8 val. darbo dieną, kas valandą 5–10 min. leiskite akims pailsėti (tuo metu rekomenduojama atlikti akių pratimus). Atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, jis turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas žemyn ar vienodame akių lygyje. Optimalus atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis.
Pasirūpinkite akių poilsiu ir mankšta
Pavargusias akis pirmiausia atgaivinkite šaltu vandeniu, vėliau uždėkite ramunėlių, medetkų ar juodosios arbatos kompresą. Jeigu dirbate kompiuteriu, sąmoningai turite stengtis dažniau mirksėti, kad būtų drėkinamos akys.
Reguliariai tikrinkitės regėjimą
Vaikams nuo 1–3 metų amžiaus ir suaugusiesiems regėjimas profilaktiškai turėtų būti tikrinamas kartą per metus. Gydytojui nurodžius nešioti akinius – jų nevenkite. Nuomonė, kad užsidėjus akinius po metų kitų reikės juos keisti į dar stipresnius, neteisinga. Tinkamai parinkti akiniai ir reguliari akių mankšta garantuoja gerą regėjimą.
Nevarginkite akių ryškia saulės šviesa
Įsigykite akinius nuo saulės. Jei jūsų regėjimas prastas – užsisakykite patamsintus akinių stiklus su dioptrijomis. Dabar yra labai madingų rėmelių – paverskite akių apsaugą dailiu aksesuaru.
Kas daro neigiamą įtaką mūsų akims?
• Įtemptas darbas.
• Sausas oras.
• Netinkamas apšvietimas.
• Netinkama mityba.
• Netinkamai parinkti akiniai.
• Darbas kompiuteriu.
• Televizoriaus žiūrėjimas.
• Rūkalų dūmai.
• Nuovargis ir stresas.
• Nereguliarus miegas.
• Ultravioletiniai spinduliai.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais:
• apytikriai 285 mln pasaulio gyventojų turi regos sutrikimų,
• apie 90 proc. aklųjų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse;
• net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką;
• apie 65 proc. visų regos negalią turinčių asmenų – vyresni negu 50 metų amžiaus;
• pagrindinės regos sutrikimų ir aklumo priežastys – glaukoma ir katarakta.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro inf.
