Vakar dar turėjote šeimą. Kad ir kokia ji buvo, bet buvo pilna. Egzistavo šiokia tokia laimės iliuzija, kad viskas taip, kaip pas visus. O šiandien... Jūs išsiskyrėte ir nieko nebepakeisi... Jaučiatės esanti visiškai atplėšta nuo normalaus, įprasto ir santykinai stabilaus gyvenimo, grimztanti į depresijos, apatijos ir visiško nesidomėjimo gyvenimu gelmę.
Viskas pasikeitėte. Taip! Bet nesibaigė. Ne! Anaiptol! Viskas dar tik prasideda...
Kažkodėl permainas, susijusias su mūsų šeimine padėtimi, mes išgyvename labai skaudžiai. Sutikite:
Skyrybos – siaubinga! Skyrybos – mūsų svajonių ir laimingo gyvenimo krachas! Skyrybos – vienatvė ir visiška apatija!
Bet ar jums neatrodo, kad šiomis minutėmis, pilnomis jausmų sąmyšio, paprasčiausiai nematote antros monetos pusės? O ten gali būti užrašytas visiškai kitoks tekstas:
Skyrybos – tai ilgai lauktas išsivadavimas iš iliuzijų jungo! Skyrybos – tai naujos perspektyvos ir naujos galimybės! Skyrybos – tai susitikimai, pažintys ir meilė, kurią jau seniai pamiršome!
Kaip bebūtų gaila, kiekvieno mūsų veide užrašyta, kad išsiskyrėme. Lyg koks antspaudas ar kaukė iki gyvenimo pabaigos. Bet taip nutinka tik tuomet, kai įsikabiname praeities ir neleidžiame mūsų gyvenime atsirasti pokyčiams!
Pabandykime susitvarkyti su skausmingomis skyrybų pasekmėmis. Taigi ką pirmiausia išgyvename po skyrybų?
Kaltės jausmą
Nesvarbu, kas buvo šeimos skyrybų iniciatorius, kiekvienas iš mūsų išgyvename aštrų kaltės jausmą. Dėl to, kad nesugebėjome išsaugoti santykių, kad paliko ar paliekame. Dėl vaikų išgyvenimų, jeigu jų turime, dėl tėvų, dėl giminaičių, dėl draugų. Dėl to, kad „esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome“, jaučiame neigiamus jausmus kadaise buvusiam pačiam artimiausiam žmogui. Dėl to, kad esame priversti kalbėti apie materialius dalykus, dalintis daiktus ir grąžinti dovanas.
Labai dažnai skyrybų metu parodome ne pačias geriausias savo savybes. Iš giliausios mūsų pasąmonės kertelės į dienos šviesą išlenda tokie monstrai ir džinai, apie kurių buvimą net neįtarėme. Ir dabar jaučiame aštrų kaltės jausmą dėl to, kad leidome jiems pasirodyti visu savo grožiu ir taip neprotingai elgėmės. Ak, jeigu tik būtų galima viską atsukti atgal! Bet nevaldomas skyrybų vežimas, tiesiog viesulas, jau pervažiavo mūsų gyvenimus ir kai kuriuos netyčia sutraiškė, kai kuriuos mirtinai išgąsdino, o kai kuriuos padarė invalidais visam gyvenimui. Dėl to kalti esam mes. Kadangi šį jausmą sunku pakelti, mes jį esame linkę paversti į ...
Pyktį
priešingos pusės atžvilgiu. Na štai mes nenorime prisiimti atsakomybės dėl to, kas vyksta! Ir viskas! Gyvendami mes neįpratome to daryti. Todėl ir ieškome kaltų. Ne visada kaltuoju tampa buvęs vyras ar buvusioji žmona. Į juodąjį sąrašą gali patekti šešuras, uošvė, teta, kaimynė. Nesvarbu kas, nors ir dabartinis ministras pirmininkas ar namų valdytojas. Kas tik norite, bet tik ne aš!
Nors dažniausiai pykstame ant pagrindinių mūsų nelaimingos santuokos kaltininkų – buvusių išrinktųjų. Juk dėl visko kalti būtent jie. Maža to, visi priešingos lyties atstovai mums asocijuojasi su jais. Taip gimsta mitai, kad visos moterys ir visi vyrai tokie patys.
Kaip jūs manote, kas mūsų laukia tolesniame gyvenime turint tokį humanišką ir optimistišką požiūrį į pasaulį? Teisingai, kaip galvojame, taip ir atsitinka. Nuo šiol savo gyvenime sutinkame visus tokius pačius.
Mūsų optimizmui nepadeda ir pilnaviduriu žiedu žydintis...
Nepasitikėjimo savimi jausmas
Kaip bebūtų gaila, tenka pripažinti, kad tik nedaugeliui individų skyrybos atneša išsivadavimą ir pasitikėjimą savimi. Dauguma iš mūsų patiria aštriausią nusivylimą savo talentu, grožiu, žmogiškosiomis savybėmis ir kitomis vertingomis savo asmenybės pusėmis. Kartu buvę mūsų mylimieji pa „tikrąją vertę“, kad nejučia imame tuo tikėti.
Ir net jeigu mūsų neužsipuola...
Įsivaizduokite, ką išgyvena moteris, patyrusi neištikimybę, ar vyras, paliktas dėl kito... Net jei nėra klasikinio meilės trikampio, tave vis tiek atstumia. Ir jūs jaučiate aštriausią...
Vienišumo jausmą
Galima sakyti, visiško vienišumo. Dėl to, kad nebeturite net iliuzijų apie santykius. Net ir tuo atveju, jeigu tai padarėte sąmoningai, išgyvenote šį sprendimą per daugelį bemiegių naktų, nugalėjote vidinę kovą, jūs vis tiek staiga pasijusite nuo visų atitrūkusi.
Apskritai, aš manau, laikas pereiti prie...
Radikalių kovos būdų
Kam dar kartą berti druskos ant žaizdos ir konstatuoti tai, kas akivaizdu? Jūs ne viena tokia. Tūkstančiai moterų mūsų šalyje turi analogiškų problemų. Praktiškai visos jos išgyvena iki gilios senatvės. Ir sukuria naujas šeimas, įsimyli, gimdo vaikus. Ir randa naują gyvenimo prasmę.
Tikiuosi, jūs nepriklausote tam 1% beviltiškų pasimistų, kurie atsižegnoja ir virsta kankiniais.
Dauguma žino faktą, kad moterys po skyrybų žymiai daugiau dėmesio skiria savo gyvenimui, savo vidiniam pasauliui, savo karjerai ir asmeniniam gyvenimui. Ji tampa aktyvesnė, įtempia savo gyvybines jėgas, kad susidorotų su ją užgriuvusiomis problemomis.
Žinoma, daugelį gyvenimiškų klausimų jai tenka išspręsti savarankiškai.
Daug kartų ji patiria vyriškos jėgos trūkumą, bendravimo stoką, seksualinį badą, socialinį netikrumą...
Bet tai ne fatališkos akimirkos! Nuo to ji tampa tik dvasiškai stipresnė. Tai jai duota gyvenimo, kad įgautų savarankiškumo ir gyvenimiškos patirties. Niekas nevyksta šiaip sau! Visos gyvenimiškos situacijos mus ko nors moko, ką nors keičia mumyse ir apie ką nors mums byloja. Tik reikia pagalvoti apie ką!
Pasistenkite nevertinti to, kas vyksta
Tai ,kas įvyko, nėra nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog įvyko. Nes negalėjo neįvykti. To kažkodėl reikėjo dangui. Pabandykite suvokti kodėl. Pasikliaukite gyvenimu: jis mums duoda tik tai, ko nusipelnome, kas mums būtina, kad mūsų siela taptų švaresnė ir geresnė. Apskritai, kokią teisę turite vertinti? Kas jūs? Paskutinės instancijos tiesa?
Paleiskite praeitį – ji jau buvo. Negalvokite apie ateitį – ji nežinoma. Gyvenkite čia ir dabar.
Ir jeigu jums čia ir dabar negera, pabandykite tai pajusti visu stiprumu, taip, kad šiam jausmui pasidarytų ankšta jūsų galvoje ir jis užsinorėtų kuo greičiau dingti. Netempkite malonumo iš lėto, gabaliukais save ėsdama. Viską prarykite iš karto, nekramtydama. Taip, kad net supykintų. Gyvenimas tai suvirškins, net neabejokite tuo. Pabandykite pamatyti šio momento privalumus ir džiaugsmą. Negali būti, kad šis globalinis pasikeitimas neatnešė į jūsų gyvenimą nieko gero. Pagalvokite: dabar jums nereikia keltis dviem valandomis anksčiau ir gaminti jam pusryčių, nereikia skalbti jo kojinių, nereikia valyti jo ausų, pritaškytų pastos ir purvo nuo jo batelių. Pagaliau galite užsiimti bet kokia veikla: valgyti traškučius, ant tapetų piešti drugelius, parašyti scenarijų korporacijos vakarėliui ir niekas jums nepasakys nė žodžio dėl papildomo riebalų kiekio ant šlaunų ir jūsų kūrinio beprasmybės. Daugiau niekas jums pašonėje neknarks kaip traktorius, garsiai nedainuos vonioje ir nevakarieniaus trečią valandą nakties...
Užsiimkite savimi
Tikriausiai jums visada trūko laiko tik sau, trūko laiko pasirūpinti savo išvaizda, savo svajonėmis, savo vidiniu pasauliu, karjera, sportu, interesais... Prisiminkite, ką teko paaukoti dėl šeimos. Pagaliau atsirado kur kas daugiau galimybių visu tuo užsiimti. Ir ne tik užsiimti, bet ir ko nors pasiekti. Juk dabar atsirado galingas stimulas pasitobulinti. Kitaip dabar negalima! Nuo dabar gyvenimas priklauso tik nuo jūsų. Pagalvokite, gal būtent apie tai jums norėjo pasakyti dangus? Galų gale laikas išmokti atsakyti už savo poelgius, mintis ir norus. Ir statyti savo gyvenimą savarankiškai, niekuo nepasikliaujant.
Prieš jus atsiveria neaprėpiamas galimybių ir perspektyvų laukas. Tik spėkite rinktis veiksmus. Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę jūsų gyvenime vyks stebėtinai svarbūs įvykiai. Žiūrėkite, klausykite. Sekite. Dabar viskas bus reikšmingiau tūkstančius kartų. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas įvykis, kiekviena knygos eilutė įstrigusi jūsų akyse. Visa tai yra signalai, kuriuos kaip gyvenimo orientyrus jums siunčia dangus. Prasidėjo naujas gyvenimas! Dabar jūs tiksliai žinote, ko neturėtų jame būti, o kas jums būtina. Ir niekas jums nesutrukdys įgyvendinti to, ką sugalvojote. Todėl kad mūsų gyvenimus formuoja mūsų norai.
Kai atgausite vidinę pusiausvyrą, bet ne anksčiau, patariu įsimylėti! Tai labai padeda! Kodėl ne anksčiau? Jeigu naujajam vaikinui neužkrausite praeities skriaudų, jeigu nejaučiate pagiežos visai vyrų giminei, jeigu esate pasirengusi nelyginti ir iš nusivylimo nepuolate į atsitiktines meilės avantiūras, kuo anksčiau tai įvyks, tuo geriau. Paprasčiausiai jums dabar reikia iš naujo pasijusti moterimi. Mylima ir geidžiama. Tai suteiks jums jėgų ir pasitikėjimo savimi!
Ir net jeigu po jūsų kaip po vienintelės simpatiškos moters kojomis nekrenta naujai iškepti jaunikiai, niekas netrukdo jums pačiai ką nors įsimylėti. Nors ir be atsako, be vilties. Meilė mus sustiprina ir pakylėja. Įsileiskite ją į savo gyvenimą!
Neužsikabinkite už materialių gyvenimo dalykų
Gali būti, kad kai kuriems skyrybos taps reikšmingu materialiniu išbandymu. Jeigu jus visiškai išlaikė vyras, jeigu nedirbote, jeigu neturite profesijos, neturite turtingų giminaičių, skubančių ištraukti jus iš skurdo liūno, vien optimizmo gali nepakakti. Bet ir nusivilti nereikėtų. Tiesiog jums reikia susimąstyti apie tai, iš kur paprastai gaunate pajamų ir kur jas išleidžiate. Geriausia rankose turėti kalkuliatorių. Tam, kad apskaičiuotumėte savo galimybes ir pamatuotumėte poreikius. Žinoma, jie pasikeis. Bet jums juk negresia mirties bausmė. Turite ant pečių galvą, tikriausiai atrasite ir sugebėjimų bei talentų. Jeigu ir tai nepadeda, manau, pasistengęs duonos kąsniui sugebės užsidirbti kiekvienas žmogus. Pradėkite nuo kažko, o gyvenimas pats parodys, kokia kryptimi judėti: gauti išsilavinimą, persikvalifikuoti, susirasti naują turtingą rėmėją ar kita. Bet kokiu atveju dabar jūs turite pasirinkimą. Patariu jums paskutinį variantą pasirinkti tik kraštutiniu atveju. Nejaugi praleisite progą tapti savarankiška ir pakliūsite nors ir į pačio gražiausio pasaulyje vyriškio materialinę vergovę? O pati niekada jau nebesirengiate tapti asmenybe? Taigi neleiskite laiko vėjais vydamasi miražus. Geriau drėkinkite savo dykumą, auginkite savo nepakartojamų talentų, proto ir sielos oazes...
Ir tada bus pakankamai gyventojų, kurie norės apsigyventi nuostabiose vietovėse. Ir jūs iš naujo pasijusite geidžiama, nepakeičiama, mylima ir laiminga!
