”Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų”- skaitytojų istorijos. Gintarė M., Vilnius
Esu 33-jų metų mama, auginu penkerių metų dukrytę. Su vyru buvome susituokę beveik 4 metus, auginome dukrą ir pirmuosius tris santuokos metus buvome darni šeima. Vėliau vis dažniau vyras po darbo grįždavo piktas, irzlus, namuose ėmė tvyroti įtampa, maniau, kad viskas išsispręs, galbūt tai laikinų problemų darbe padarinys. Bet jo nepasitenkinimas ir pyktis tapo kasdienybe. Pokalbiai tapo trumpi - kai bandydavau pasikalbėti išgirsdavau „dabar nenoriu apie tai kalbėti“. Vyras vis dažniau ėmė vartoti alkoholį, pradėjome labai dažnai pyktis. Nuo barnių bandydavau apsaugoti dukrelę, bet pykčių išvengti nepavykdavo, vyras būdavo nepasitenkinęs viskuo – buitimi, maistu, vaiko verksmu.
Dukra buvo dar visai maža, sunkiai suprasdavo kas vyksta, kodėl baramės, bet mačiau kad ji išgyveno liūdesį ar net baimę. Toliau tai tęstis negalėjo, po beveik metų, per kuriuos pažinau kitokį žmogų, nei tą kurį mylėjau, aš pasiūliau skirtis - vyras sutiko net negalvojęs, galbūt to jis ir siekė. Nors skyrybos tikrai sunkus ir nemalonus procesas, tačiau toliau kęsti užgauliojimų ir leisti, kad dukra augtų „karo lauko“ sąlygomis, negalėjau.
Pati išgyvenau daug neigiamų emocijų, bet stengiausi būti stipri, neparodyti savo pykčio ir sielvarto vaikui. Dabar gyvenu dėl dukrelės, stengiuosi, kad ji jaustųsi gerai, būtų išsklausyta, kad nesijaustų atstumta.
Gyvename atskirai jau trečius metus, dukrelė su savo tėvu bendrauja - vieną savaitgalį per mėnesį jie praleidžia kartu – nemanau, kad to užtenka augančiam vaikui, tačiau džiaugiuosi, kad bent tiek laiko buvęs vyras randa pabūti su dukra.
Gyvenimas po skyrybų apsisuko 180 laipsnių kampu. Pradėjau gyventi dėl savęs, tuo pačiu daug daugiau dėmesio skiriu dukrai – tvarkomės puikiai. Asmeninis gyvenimas taip pat susitvarkė – sutikau sielai artimą žmogų. Jis už mane jaunesnis, tačiau labai rūpestingas ir man ir mano dukrai, su juo jaučiuosi laiminga. Manau, kad viskas kas vyksta gyvenime, viskas tik į gerą.
Pasidalink savo istorija [email protected]
