„Pelėsis – dažnas senų daugiabučių palydovas, kiek rečiau jo pasitaiko renovuotuose namuose. Jis ne tik nemalonus estetiškai, tačiau ir kenksmingas. Pelėsis dauginasi ten, kur yra palanki jam terpė. O pelėsiui palanki terpė – drėgnos ar sudrėkusios sienos. Kad išnaikintume pelėsį, visų pirma reikia panaikinti jam palankias gyvenimo sąlygas“, – teigia pardavimų vadovas Tomas Čerauskas.
Per didelė drėgmė ir žema temperatūra – dėl šių dviejų priežasčių ir jų kombinacijos ant sienų pradeda atsirasti pelėsis. Dažnai manoma, kad pastatų sienos šaltuoju periodu drėksta dėl lauke esančios drėgmės, kuri skverbiasi per duris, langus ir sienas. Tačiau iš tiesų sienos drėgmės gauna tik tiek, kiek leidžia statybinių medžiagų fizikinės savybės. Pelėsio susidarymą lemia patalpose vykstantys procesai.
Normaliomis sąlygomis šiltas, bet ne per daug drėgnas kambario oras, kyla aukštyn ir didžioji jo dalis pasišalina per namo konstrukcijoje esančius plyšius, ventiliacines angas bei vėdinant patalpas. Oras atsinaujina per langus ar duris iš lauko į patalpas besiveržiant šaltam ir sausam orui. Tačiau blogai veikiant ventiliacinei sistemai ar blogai vėdinant kambarius, drėgmės prisodrintas oras kaupiasi viduje ir patalpose susidaro didesnė vandens garų koncentracija nei lauke.
„Skaičiuojama, kad per parą šeima vidutiniškai išgarina apie vieną kibirą vandens: dušas, vonia, virtuvė, augalai – tai papildomi drėgmės šaltiniai. Kad ne viskas gerai, pirmiausia pradeda signalizuoti ant langų vidinio stiklo susidariusi rasa. Tai rodo, kad oras nesugeba sugerti visos drėgmės ir ji yra gerokai didesnė, nei rekomenduojama – 40–60 proc. Jei turite drėgmės matuoklį, galite pamatuoti orą – drėgmė bus didesnė nei optimali“, – pasakoja specialistas.
Langai pradeda pirmiausiai rasoti, nes čia šalčiausia namų vieta. Tai reiškia, kad procesas jau įsibėgėjo ir namo sienos drėksta – tik ši drėgmė pastebima vėliau, o jos labiausiai matomas palydovas – pelėsis. Jei patalpų santykinė oro drėgmė bus didesnė nei 80 proc., tuomet pelėsis gali pradėti augti ir be rasojimo.
„Drėgmė patalpose kaupiasi dėl neteisingo šildymo sistemos išdėstymo ir nepakankamo vėdinimo. Žinoma, vėdinimas lemia šilumos praradimus, tačiau tai yra neišvengiama. Jei pastebėjote, kad ant langų kondensuojasi rasa, tuomet tai signalas, kad su vėdinimo sistema ne viskas gerai. Greičiausiai sprendimas tokioje situacijoje – reguliarus patalpų vėdinimas, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas“, – pataria įmonės „Kauno šilas“ atstovas.
Dažniausiai dėl pelėsio problemų kyla senų daugiabučių gyventojams – kartą atsiradus, jį sunku išnaikinti, tačiau ir renovuotuose daugiabučiuose ant sienų randasi namo negalavimą signalizuojančio simptomų. T. Čerauskas siūlo neskubėti kaltinti šiltinimui naudotų medžiagų ir problemų paieškoti konstrukciniuose sprendimuose.
„Atnaujinant namus stengiamasi kuo kruopščiau apšiltinti sienas, užsandarinant visus plyšius prie langų ir durų. Kartais pažeidžiama ir ventiliacinė sistema, taip padarant „meškos paslaugą“: nevyksta normali oro cirkuliacija, nes jis neranda kelio į lauką ir patalpose pradeda kauptis drėgmė“, – klaidas vardina specialistas.
Pasak T. Čerausko, besikaupianti drėgmė gadina pastato sienas, todėl atsiradus požymiams, kad ne viskas gerai, reikėtų ieškoti išeičių ir stengtis patalpose palaikyti optimalią drėgmę, kuri yra nuo 40 iki 60 proc.
